1 nuotr.Praėjusių metų gruodį įsigaliojus reikalavimui turėti specialų QR kodą darbui su vaikais, iki šių metų kovo 20 d. šis dokumentas nebuvo išduotas 45 už seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims. Iš viso per šį laikotarpį QR kodus gavo apie 204 tūkst. žmonių, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) statistika.
„Neišduotų QR kodų iki šios dienos yra 697. (...) Iš viso yra 45 atvejai iš tų 697, kai žmonės turėdami teistumą už seksualinius nusikaltimus, tame tarpe už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, vis tiek bandė gauti tą QR kodą. Iš to galima tikrai daryti prielaidą, kad anksčiau jie ir dirbo su vaikais, kai nebuvo to QR kodo ir tas patikrinimas nebuvo toks stiprus ir struktūruotas“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje teigė ministerijos atstovė Kristina Stepanova.
Anot jos, QR kodų taip pat negavo žmonės, kurie turi teistumą dėl nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis – tokių asmenų šiuo metu yra 82. Kodo taip pat negavo 30 asmenų, teistų už kontrabandą, 25 – už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dar 9 negavo leidimo dirbti su vaikais, kadangi buvo teisti už nužudymus. 2 asmenys negavo QR kodo, nes prasikalto užsiimdami prekyba žmonėmis.
Vaikų teisių gynėjai giria QR kodo efektyvumą
Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Ilma Skuodienė savo ruožtu akcentavo, kad anksčiau galiojusi specialių pažymų tvarka veikė prastai, nes vienu metu apvažiavus stovyklas, mokyklas ir būrelius paaiškėjo, kad ne visi darbdaviai atkreipė dėmesį, ar jų darbuotojas turi pažymą dėl padarytų nusikaltimų praeityje.
„Buvo viena įstaiga, kur buvo skiriamas dėmesys pažymoms, kad žmonės pristatytų pažymas ir buvo vykdoma kontrolė. Visose kitose įstaigose tikrai nebuvo skiriamas dėmesys, kalbu apie nei vienos pažymos nebuvimą“, – posėdyje sakė I. Skuodienė.
Nuo praėjusių metų lapkričio įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, numatantys prievolę darbdaviams tikrinti su nepilnamečiais dirbančius asmenis. Pastarieji privalo turėti specialų elektroninį dokumentą – QR kodą – kurio pagalba tiek darbdaviai, tiek vaikų tėvai galėtų patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs seksualinių ar kitų sunkių nusikaltimų.
Tačiau šį kovą Seimas po pateikimo balsavo už „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlomus pakeitimus – su nepilnamečiais negalėtų dirbti tik už seksualinius nusikaltimus teisti asmenys. Tuo metu asmenims, nuteistiems už kitokio pobūdžio nusikaltimus, kurių teistumas yra išnykęs, tokia galimybė būtų sugrąžinta.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė ragino atsisakyti šiuo metu įteisintos praktikos išduoti teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Anot parlamentaro, tai kelia neigiamas asociacijas su COVID-19 pandemijos metu taikytu galimybių paso reikalavimu.
Seimo nariai mano, kad svarstymo stadijoje R. Žemaitaičio ir I. Vėgėlės siūlomas pataisas reikės sujungti į vieną paketą.
Šiuo metu galiojančių QR kodų patikrinimų nevykdantiems darbdaviams gresia administracinė atsakomybė – jeigu darbdavys netikrins asmens QR kodo prieš priimant jį į darbą ar kartą per metus, užsitrauks baudą nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda didės nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį kartą, bauda siektų nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
