Ačiū pandemijai už dantis

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi vilnietė Danguolė. Moteriai ką tik įstatyti laikinieji dantys ant implantų. Kamuojama gijimo skausmo Danguolė džiaugiasi naujais dantimis, tačiau visus, planuojančius tvarkytis dantis, nori įspėti apie du dalykus: ieškokite gero specialisto ir... pasiruoškite mokėti brangiai!

Dantis taisyti Danguolė pradėjo pernai sausį. Tačiau tuomet moteris pasirinko gydytoją pagal kolegės rekomendaciją, esą „pigiai ir gerai daro".

„Dabar žinau, kad tokiu posakiu negalima tikėti. Nes „skūpus" moka dukart. Taip gavosi ir mano atveju. Ėjau pas gydytoją, kuris dirba mano gyvenamajame rajone, nuėmė jis man auksinę karūnėlę, pataisė pora dantų, darė laikiną tiltelį... Užtruko velniškai ilgai, ėjau ir ėjau, turbūt tris mėnesius po du kartus per savaitę. Atidaviau beveik 2000 eurų. Ir ką? Prieš porą mėnesių jo tvarkyti dantys ėmė klibėti!

Bet šįkart paklausiau dukros rekomendacijų. Ji dantis tvarkėsi Vilniaus senamiestyje, liko labai patenkinta. Bet suaugusi dukra įspėjo - gydytojas „brangus", bet dirba labai greitai ir gerai. Jau trys jos kolegės pas jį lankosi, visos patenkintos darbu! Taigi, trumpai kalbant, užteko trijų vizitų, per kuriuos man buvo išrauti 4 dantys, įstatyti du implantai, priauginti du kaulai ir jau džiaugiuosi laikinais dantimis! Kiek mokėjau? 2360 eurų! Ir tai yra tik laikini dantys! Po pusmečio vėl laukia vizitas, kai jau dės rimtus dantis! Klausiau gydytojo, kiek maždaug reikės mokėti tuomet, bet jis neatsakė. Nes nežinia, kaip sugis, ar viskas klostysis gerai", pasakojo ponia Danguolė.

2360 eurų už keturis dantis - tikrai ne kiekvienas net tokiu atlyginimu gali pasidžiaugti! Todėl Danguolė pataria norintiems gražios šypsenos taupyti pinigus: „Pati dirbu ligoninėje slaugytojos padėjėja. Mūsų darbo krūvis milžiniškas, o alga - 1000 eurų į rankas."

Tai gal vilnietė su „Vakaro žinių" skaitytojais gali pasidalinti patarimu, kaip sutaupyti iš tokios algos dantų gydymui?

„Pasakysiu jums atvirai: jei ne „korona" - dantų aš neturėčiau. Bet per pandemiją mums buvo mokami tikrai neblogi priedai, kartais siekė net 80 proc. uždarbio. Tad ir mes galėjome oriai jaustis. Kas namus remontavosi, stogus keitėsi, kas leido sau atostogas geresnes, o kažkas, kaip ir aš, dantims taupėsi. Už dantis esu dėkinga „koronavirusui", - juokiasi Danguolė. Moteris „Vakaro žinioms" atsiuntė sąskaitą, kurioje matyti, kad, pvz., viena implantacija kainuoja 600 eurų, laikina restauracija ant implano - 200 eurų, danties šalinimas - 80 eurų, kaulo priauginimas - 100 eurų ir t.t.

Tačiau baisios yra ne tik beprotiškos kainos.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė per Vyriausybės valandą A.Dulkio pasiteiravo apie problemas odontologijos srityje.

„Lietuvos gyventojai pagal išgales bando rūpintis savo sveikata, tačiau jeigu kalbėtume apie dantų būklę, burnos būklę, tai išsiskiriame iš ES šalių, situaciją galima vertinti kaip labai prastą. Tyrimo duomenimis, 50 proc. suaugusių žmonių neturi vieno danties, o 30 proc. - šešių ir daugiau. Jeigu žmonės turi didesnes pajamas, tai dar bando kažkaip susitvarkyti, bet tiems, kurių pajamos yra mažesnės, faktiškai tai yra neįmanoma. Jeigu kalbėtume apie vaikus, nepaisant to, kad tai yra kompensuojama, eilės irgi pusę metų ir daugiau. Ką jūs, kaip sveikatos apsaugos ministras, ką ministerija ketina daryti, kad Lietuvos gyventojams dantų priežiūra ir gydymas nebūtų prabangos dalykas?", - pasiteiravo O.Leiputė.

„Palietėte mūsų sveikatos sistemos vietą, bet, kaip Sveikatos reikalų komiteto narė, puikiai žinote, kad tai yra ta vieta, kuri jau yra mūsų, deja, apleista daug anksčiau. Viešųjų finansų šitai sričiai tikrai yra skiriama nedaug ir mes išsiskiriame ne tik savo požiūriu apskritai į higieną, bet ir į visas prevencines programas, kas po to suponuoja, sakykime, prastą sveikatą. Stengiamės pagal PSDF'o galimybes didinti dėmesį bent jau prevenciniams dalykams, nes būtent prevencija ankstyvame amžiuje yra pats pagrindinis dalykas. Vėliau jau, jeigu žmogus pats neprisižiūrėjo, deja, tenka, sakykime, brangiau ir mokėti.

Bet kai pasakome A, reikia pasakyti ir B. Mes iš kitų ES šalių išsiskiriame ne tik šitais rezultatais, rodikliais, kuriuos jūs paminėjote, - mes išsiskiriame ir tuo, kad mokame dvigubai mažesnes sveikatos draudimo įmokas. Lūkestį turime, sakykime, Vakarų šalių, Skandinavijos šalių, o pyragą tą sveikatos draudimo įmokų, deja, renkame dvigubai mažesniu žingsniu. Aš kviesčiau ateityje svarstyti didesnį prisidėjimą prie sveikatos draudimo įmokų, kad tos programos galėtų būtų platesnės ir didesnės", - atsakė A.Dulkys.

Komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas MATULAS:

„Sistema formavosi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Beveik visa odontologijos pagalba perėjo į privačias rankas. Mat įkainis už „prisirašiusį" ligonį prie odontologo mažas, todėl poliklinikose daugiausiai teikiama būtinoji pagalba, dantis tvarkosi daugiausiai tik vaikai bei nepasiturintys žmonės. Todėl už paslaugas reikia primokėti - už plombas, nuskausminamuosius vaistus. Dantų protezavimui iš Ligonių kasos skiriamas didesnis finansavimas, tačiau matome daug piktnaudžiavimo atvejų, ypač privačiose klinikose: klinikos paima pinigus už dantų protezavimą, tačiau pasiūlo ištraukti visus dantis, susukti implantus, primokant didžiules sumas. Ligonių kasa tokių piktnaudžiavimo atvejų nustatė daug, todėl registravome projektus, kad ji galėtų išreikalauti pinigus už blogai atliktus ar neatliktus darbus. Pažeidėjai būtų baudžiami, kartais gal netgi sustabdant licencijos galiojimą.

2360 eurų už dantų taisymą. Ar tai normalu? Ar privačios klinikos gali pareikalauti kiek nori? Ar nėra kokių nors protingumo kriterijų?

Pasak A.Matulo, odontologijoje veikia laisvos rinkos principas, kaip ir kitose privačiose gydymo įstaigose, valstybė kainų nereguliuoja.

„Jei paslaugą apmoka Ligonių kasa, įstatymai draudžia imti papildomą priemoką. Deja, nustatyta, kad apie 80 proc. atvejų privačiose įstaigose (yra tokių atvejų ir biudžetinėse įstaigose) gaunamas finansavimas ir iš PSDF, ir dar imama iš pacientų. Tačiau reikia žiūrėti kiekvieną konkretų atvejį. Jei žmogui kyla abejonių, kiekvienas turi raštiškai kreiptis į Ligonių kasą. Tačiau kažkodėl bijomasi tą daryti", - kalbėjo A.Matulas.

Visi mokame sveikatos draudimo mokesčius. Kodėl tada net biudžetinėse poliklinikose reikia primokėti už dantų taisymą?

„Pasikartosiu: Ligonių kasa turi nustatyti, ar teisėtai imami pinigai už plombas ar nuskausminamuosius vaistus. Visai gali būti, kad ir poliklinikose piktnaudžiaujama. Tačiau žmonės skundžiasi, bet raštu nesikreipia, todėl bet kokius tyrimus atlikti sudėtinga. O gali būti, kad Ligonių kasa ir taip už tai buvo sumokėjusi ir jokios papildomos priemokos yra draudžiamos. Ir tada poliklinika piktnaudžiauja", - svarstė A.Matulas.