1 nuotr.Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore klausimas atvėrė ginčus tarp paukštininkystės atstovų ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Paukštininkai baiminasi, kad ruošiama nauja tvarka dėl kvapų kontrolės apsunkins verslo dalią, - esą nėra susitarta dėl metodikų, kaip tie kvapai bus matuojami.
Norima bausti?
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia SAM ministro įsakymą dėl kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore, teigiama, jog pakeitimų tikslas - spartinti kontrolės bei greitinti skundų dėl kvapų procesą.
Paukštininkystės sektoriaus atstovai piktinasi ruošiama nauja tvarka. „Sveikatos apsaugos ministerija nori supaprastinti kvapų kontrolės taisykles, bet problema ta, kad nėra išspręsti pamatiniai kvapų paėmimo, matavimo metodai, o jau norima procesus keisti, - „Vakaro žinioms" piktinosi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas ir pridūrė, kad Sveikatos apsaugos ministerija esą neturi jokių metodikų, kaip tą daryti. Pašnekovas tikino, kad metodikas turi Aplinkos ministerija, bet jomis Sveikatos apsaugos ministerija esą nesivadovauja.
„Ateis du Higienos centro specialistai. Vadovaudamiesi gandais nutars, kad štai šis ūkio subjektas kažką teršia ir pradės tyrimus ir baudimus. Neturėdami metodikos, kaip pamatuoti. Ten įranga labai paprasta: orą paima į maišelį ir paskui sertifikuoti uostytojai uosto. Sakome, palaukite, pirmas klausimas, iš kur paimsite orą, susitarkime taisykles. Nenustačius metodikos, nori kontroliuoti ir bausti", - stebėjosi paukštininkų atstovas.
Pasak G.Kauzono, anksčiau matuojant kvapus būdavo pasitelkiami Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai ir bendrai būdavo spendžiama, ar yra kvapų problema, ar ne. „Ten jau buvo šiek tiek kvalifikacijos, bent žino kur daryt, kaip daryt, ką daryt. O dabar vien Visuomenės sveikatos centras ateitų neturėdamas žinių, patirties. Pats sugalvoja, pats daro išvadas ir pats ūkio subjektus baudžia, iki veiklos stabdymo..." - kalbėjo jis.
Patirties turime
Sveikatos apsaugos ministerija nesutinka su G.Kauzono išsakyta kritika. Pasak SAM, kvapų kontrolės procedūros turi tris etapus, į juos įtraukiami ir Aplinkos ministerijos atstovai. Kai nustatomi galėję sukelti kvapus pažeidimai, organizuojami kvapo laboratoriniai tyrimai. Nustačius pažeidimus, ūkio subjektas įpareigojamas juos pašalinti, pritaikyti kvapų mažinimo priemones.
„Kvapo koncentracijos įvertinimo metodas gyvenamojoje aplinkoje nustatytas vadovaujantis tarptautine praktika. Oro mėginiai imami ūkio subjekto taršos kvapais šaltiniuose ir, siekiant nustatyti gyvenamojoje aplinkoje kvapo koncentraciją, gauta taršos šaltiniuose kvapo koncentracija yra modeliuojama. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) paima oro mėginius kvapo koncentracijai nustatyti ir kvapo koncentracijos laboratorinius tyrimus atlieka Lietuvos standarte numatytu metodu. Metodas taikomas daugelyje Europos ir kitų šalių, Lietuvoje taikomas jau daugiau kaip 10 metų, - aiškino SAM atstovas Julijanas Gališanskis. - SAM pavaldžios institucijos turi patirties šioje srityje. Jau daugiau kaip 10 metų yra parengtos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje skelbiamos kvapų vertinimo ir valdymo metodinės rekomendacijos, NVSC ir NVSPL specialistai gali konsultuoti dėl kvapų įvertinimo ūkio subjektus."
Pasak SAM, svarstomi pakeitimai numato, kad pirmą - uostymo - etapą atliktų tik NVSC specialistai (ne mažiau kaip 2 specialistai) pagal tuos pačius principus, taip pagreitėtų procesas. Mat susiduriama su situacijomis, kad kitos institucijos dažnai pavėluotai skiria atstovus į kvapų komisiją. Taip pat planuojama atsisakyti antro etapo, kad NVSC kvapų laboratorinius tyrimus galėtų atlikti lygiagrečiai su kitų institucijų atliekamais patikrinimais.
„NVSC neturi įgaliojimų stabdyti ūkio subjektų veiklą, nustačius kvapų normų pažeidimus. Tai gali daryti Aplinkos ministerijai pavaldžios, t.y. leidimą ūkinei veiklai išdavusios institucijos. SAM turimais duomenimis, nebuvo atvejų, kai dėl kvapų normatyvų pažeidimų būtų stabdoma ūkinė veikla", - informavo J.Gališanskis.
Skaičiai
2023 m. NVSC yra gavęs skundus, susijusius su kvapų valdymu, dėl 199 objektų:
gyvulininkystės (kiaulininkystės, paukštininkystės ir kt.) objektai - 30 (15,1 proc.);
maisto tvarkymo įmonės - 33 (16,8 proc.);
nuotekų tvarkymo įrenginiai - 6 (3 proc.);
atliekų tvarkymo įmonės - 11 (5,5 proc.);
baldų gamybos įmonės - 4 (2 proc.);
kiti kvapą skleidžiantys gamybiniai objektai - 115 (57,8 proc.).
NVSC 2023 m. išnagrinėjo skundus dėl 58 objektų (dėl 20 objektų buvo pagrįsti); didžioji dalis kitų skundų - apie 70 proc. - buvo persiųsta nagrinėti kitoms institucijoms dėl kitų nustatytų pažeidimų, lemiančių kvapų sklidimą.
