Aktyvūs gyventojai - smūgis sukčiams

Neskubėkite atlikti veiksmų

Gyventojų aktyvumas kovojant su internetiniais sukčiais auga, minėto centro duomenimis, per dieną centras gauna po 40-50 žmonių pranešimų. NKSC informacija, gyventojai internetinių sukčių žinutes gauna įvairiais kanalais, pavyzdžiui, el. paštu, trumposiomis žinutėmis, per socialinių tinklų platformas ir susirašinėjimo programėles, telefonu.

„Sukčiai dažniausiai apsimeta pašto ir siuntų tarnybomis, VMI, SODRA, policija, bankais ir kitomis organizacijomis, kurios teikia kasdienes paslaugas gyventojams ir įprastai siunčia trumpuosius pranešimus jiems. Visiems senjorams rekomenduojame gavus keistas žinutes apie tai pasikalbėti su artimaisiais, giminaičiais, kaimynais. Taip pat reikėtų neskubėti atlikti žinutėje paminėtų veiksmų ir luktelėti bent kelias valandas. Per dieną sąmoningi piliečiai NKSC pateikia, kaip minėta, po 40-50 pranešimų, todėl yra tikimybė, kad praėjus kelioms valandoms po žinutės gavimo, galimybės prisijungti prie žinutėje nurodytos sukčių svetainės jau nebus, nes ji jau bus užblokuota", - aiškino NKSC ir pridūrė, jeigu žinutės turinys yra panašus į tikrą, rekomenduojama prie paslaugos tiekėjo svetainės jungtis per naršyklę surinkus tos paslaugos tiekėjo interneto svetainės adresą, bet nespausti žinutėje esančios nuorodos.

Per dieną apsaugoma 7000 gyventojų

NKSC duomenimis, šiuo metu per dieną NKSC vidutiniškai apsaugo daugiau nei 7000 gyventojų, kurie neatpažįsta sukčių atsiųstos žinutės ir bando prisijungti prie pinigų ar jautrių duomenų išviliojimui skirtų svetainių.

Centras pabrėžia, kad gavus SMS žinutę, papildomai apie ją reikėtų pranešti savo mobiliojo ryšio operatoriui, kad jis užblokuotų sukčių naudojamą mobiliojo telefono numerį ir jis negalėtų daugiau juo naudotis sukčiavimo žinučių siuntimui. Gavus sukčių „iMessage" arba RCS žinutę, papildomai reikėtų apie ją pranešti pasinadojus programėlėje esančiomis tokių žinučių blokavimo ir pranešimo apie šlamštą funkcijomis. Jeigu sukčių žinutės nepavyko atpažinti ir sukčių interneto svetainėje suvedėte savo mokėjimo kortelės ar prisijungimo prie banko duomenis, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti savo bankui, policijai ir NKSC svetainėje pateikti duomenis apie sukčiavimo svetainę.

NKSC ragina gyventojus pranešti apie sukčiavimo interneto svetaines užpildant pranešimo formą NKSC interneto svetainėje: https://www.nksc.lt/pranesti.html.

Svetainių blokavimas vyksta per NKSC sukurtą įrankį „DNS užkarda". Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2023 metų pabaigoje „DNS Užkardos" apsauga Lietuvoje buvo taikoma beveik 4 mln. mobiliojo ir 775 tūkst. fiksuoto interneto ryšio paslaugų naudotojų.

Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltėlių

Nekalbėkite su nepažįstamaisiais. Venkite kalbėtis ir dalintis informacija su kažkuo, ko nepažįstate realiame gyvenime.

Būkite atsargūs sulaukę netikėto prašymo. Nesidalinkite jokiais savo duomenimis ir atsiminkite - jūsų bankas ar kitas paslaugų teikėjas žinutėmis niekada neprašys jūsų slaptažodžių.

Gyvenime nieko nėra nemokamo. Nemokamas sūris - tik pelėkautuose. Tas pats galioja ir internete. Neapsigaukite sulaukę pasiūlymo, kuris per geras, kad būtų tiesa.

Būkite budrūs, kai prašoma veiksmų imtis greitai. Nepasiduokite spaudimui veikti „čia ir dabar".

Saugokite savo duomenis. Slaptažodžiai, kredito kortelių numeriai, asmens tapatybės duomenys - labai vertingi. Vertinkite juos kaip savo turtą.

Pagalvokite prieš paspausdami. Prieš spustelėdami nuorodą įvertinkite jos autentiškumą. Užvedus pelytės kursorių ant nuorodos reikėtų patikrinti, kur iš tikrųjų nuoroda veda.

Geriau būti atsargiems, nei vėliau gailėtis. Visada naudokite skirtingus ir stiprius slaptažodžius. Savo paskyrose įgalinkite dviejų arba kelių veiksnių prisijungimo autentifikavimą.

Apsunkinkite nusikaltėlių gyvenimą. Nuolat tikrinkite galimus savo įrenginių atnaujinimus, turėkite atsargines svarbios informacijos kopijas, nenaudokite darbinio elektroninio pašto adreso asmeniniams reikalams.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras