1 nuotr.Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad rusiškos salietros krovinys į Klaipėdą nebuvo priimtas ir jam rastas kitas uostas. Tačiau, anot jo, dar bus sprendžiama, ar pats laivas, plaukiantis su Maltos vėliava, galės būti remontuojamas Klaipėdoje.
„Uostas yra atrastas, kuris sutinka šį krovinį priimti, iškrauti. (...) Įvertinus visą situaciją buvo nuspręsta, kad į Klaipėdą šio krovinio nereikia priimti, reikia vertinti šias aplinkybes ir surastas uostas, kur krovinys bus iškrautas. Vėliau bus sprendžiama, ar laivas galės ateiti į Klaipėdą remontuotis", - ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo A. Latakas.
„Bet mes nematome jokių priežasčių, kad iškrautas, tuščias laivas, plaukiantis su vėliava, kuri mums priimta ir savininkai, kurie mums priimtini, kad negalėtų užeiti į Klaipėdą ir būti suremontuotas", - pažymėjo jis.
A. Latakas tikino, kad laivas yra ne kartą buvęs Klaipėdos uoste, o krovinys buvo neįleistas tik dėl jo kilmės.
„Tas laivas mūsų uoste buvęs ne vieną kartą, lankęsis, tikrai nematome problemos, kad tuščias laisvas, be krovinio, užeitų į uostą", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
„Klaipėdos uoste turime tris įmones, kurios gali krauti tokį krovinį su Jungtinių Tautų numeriu. Gali krauti netgi dvigubai didesnius kiekius, negu yra šiame laive. Šis krovinys yra fasuotas, jis būtų sandėliuojamas ne uždaroje patalpoje, lauke. Yra visi leidimai, taisyklės, bet šiuo atveju reikšmę turi krovinio kilmė. Dėl jos krovinys nepriimamas į Klaipėdos uostą", - aiškino jis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas taip pat ragino dėl situacijos „nekelti panikos". Jo teigimu, iš Baltosios jūros plaukęs laivas buvo pažeistas, o konkursą dėl jo remonto laimėjo viena iš Klaipėdoje esančių įmonių.
„Reikėtų žinoti visą situaciją, kartais pati didžiausia bėda, kada sukeliame paniką ties tuo laivu. Jis stebimas, žinoma iš kur jis iškeliavo, ką veža, kas su juo nutiko, kur jis dabar yra. Per šį laikotarpį įvertinome situaciją, (...) buvo ieškoma sprendimų, kaip laivą iškrauti ir, kad į Klaipėdą šio krovinio nebūtų atvežama", - teigė A. Latakas.
„Situacija gan paprasta, laivas išplaukęs iš Baltosios jūros kliudė tam tikras kliūtis, buvo pažeistas, sustojo Norvegijos uoste. Jis buvo inspektuotas, buvo įvertinta, kad laivas turi pažeidimų, skelbiamas konkursas, kas jį galėtų suremontuoti. Viena iš laivų remonto įmonių Klaipėdoje šį konkursą laimėjo", - kalbėjo jis.
A. Latakas pabrėžė, kad laivas plaukia su Maltos vėliava ir priklauso Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotai įmonei. Tuo metu laivų su Rusijos vėliava, anot jo, Klaipėdoje nėra jau dveji metai.
„Konkurencinė aplinka tiek Baltijos, tiek Šiaurės jūroje yra labai įtempta ir kiekviena laivų remontų įmonė stengiasi tą konkursą laimėti", - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
„Laivas nėra su rusų vėliava, jeigu jis būtų su rusų vėliava, niekas net nesvarstytų, kad jis galėtų įplaukti į Klaipėdos uostą. Mes jau dveji metai neturime tokių laivų Klaipėdoje. Laivas plaukia su Maltos vėliava, priklauso Jungtinių Arabų Emyratuose registruotai įmonei, krovinys yra atskira istorija", - tikino jis.
Vis tik uosto, kuris priėmė minėtą krovinį, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas įvardinti nenorėjo.
„Kroviniui uostas yra surastas, nenoriu jo įvardinti, kad nekiltų panikos tam uostui, kuris yra nusprendęs krovinį priimti. Bet tai yra netoli tos vietos, kur jis buvo sustojęs ir bus sprendžiama toliau, ar laivas gali atplaukti į Klaipėdą remontuotis", - kalbėjo A. Latakas.
„Jis tikrai nėra susijęs nei su Rusija, nei su Rusijos vėliava, nei su savininkais. Kai mes pradedame galvoti, ar šis laivas yra vežęs Rusijos krovinį, tai labai nemažai laivų rastume, kurie susidūrę su tuo kroviniu, yra vežę, bet tai nėra priežastis, kad laivo nepriimti į Klaipėdos uostą", - pažymėjo jis.
Trečiadienį portalas „Delfi" pranešė, kad 20 tūkst. tonų amonio nitrato trąšų iš Rusijos plukdantis pažeistas laivas galimai plauks į Lietuvą. Šiuo metu su Maltos vėliava plaukiantis laivas yra prisišvartavęs prie Norvegijos krantų.
Nors amonio nitratas yra naudojamas trąšoms, tai taip pat yra sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindo sprogmenys naudojami griauti seniems pastatams ar karinėms reikmėms.
Didžiulės sukauptos amonio nitrato atsargos 2020 m. rugpjūtį Beirute sukėlė sprogimą, pražudžiusį bent 218 asmenis ir sužeidusi dar 7 tūkst.
