A.Nedzinskas nenori būti egzaminuojamas

A.Nedzinskas, teikdamas Rinkimų kodekso pataisos projektą pabrėžė siekiantis suvienodinti rinkimų užstato grąžinimo sąlygas. Piniginis rinkimų užstatas yra skirtas garantuoti, kad į Seimą ar į savivaldybės tarybą norintis kandidatuoti asmuo, jei bus išrinktas, rimtai ketintų ten dirbti. 2022 m. per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus partijoms už jų kandidatų sąrašus ir keliamus merus reikėjo sumokėti 1598 Eur, tai yra vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį (VMDU).

Jei partija teikė tik rinkiminį sąrašą, taip pat mokėjo 1598 Eur, o jeigu teikė tik mero kandidatūrą, irgi mokėjo 1598 Eur. Jei partija kėlė į savivaldybės tarybą kandidatą, kurio pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, teko sumokėti 3196 Eur (2 VMDU). Išrinktajam kandidatui nesutikus atsisakyti savo ankstesnių pareigų ir atsisakius dirbti savivaldybės taryboje, piniginis užstatas negrąžinamas. Esą toks pinigų negrąžinimas turėtų paskatinti politikus nenuvilti jais pasitikėjusių rinkėjų bent todėl, kad neprarastų įmokėtų pinigų. .

„Tokiais atvejais dažniausiai manipuliuoja europarlamentarai, - paaiškino A.Nedzinskas, - Šį kartą keturi Seime dirbti atsisakė (Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga, Virginijus Sinkevičius, Valdemaras Tomaševskis - red.past.), o jokių finansinių nuostolių nei partijoms, nei jiems patiems nėra. Matote, kodėl savivaldybių tarybų nariams buvo užstato sugrąžinimas apribotas? Dėl to, kad labai daug pareigūnų, kurių veikla nesuderinama su tarybos nario veikla, atsisakydavo mandatų. Todėl užstatas veikia kaip saugiklis, kad mažiau būtų rinkėjų apgavysčių. Tai šiuo atveju europarlamentarai taip pat savotiškai apgaudinėja rinkėjus, tačiau jokio finansinio nuostolio nepatiria nei jų partijos, nei jie patys."

- Ar nesupyks socialdemokratų partijos bičiuliai? Juk Seimo mandato atsisakė ir LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

- Jei ši įstatymo pataisa bus priimta, praėjusiems Seimo rinkimams ji negalios, tik po 4 metų.

- Tačiau kaip vertinate, jog V.Blinkevičiūtė, dėl amžiaus atsisakiusi tapti premjere, nesutiko būti ir Seimo nare?

- Lygiai taip pat pasielgė ir Virginijus Sinkevičius, ir kiti.

- Dirbate Seimo Žmogaus teisių bei Ateities komitetuose. Ar čia vieta žmogui, baigusiam Vilniaus universitetą, dirbusiam radijo laidos vedėju, dienraščio komentatoriumi, parašiusiam knygą apie gamtininką, ilgametį Žuvinto rezervato vadovą Vytautą Nedzinską, dainuojančiam ir t.t.

- Visi komitetai įdomūs, bet visur nesuspėsi. 2008-2012 metais, kai dirbau Seime, kai negauni komiteto pirmininko ar pavaduotojo posto, tu iš esmės tampi eiliniu, o eilinis Seimo narys turi mažiau darbo. Bet, žinoma, jeigu domėsiesi, tai darbų visada užteks.

- Seimo nariai, pradėję kadenciją, visada stengiasi įsirašyti į pačias egzotiškiausias tarpparlamentines grupes. Pvz., Japonijos, Indijos ir t.t. O jūs pasirinkote Ukrainą, Armėniją ir Dzūkiją. Maždaug nutuokiu, kodėl pasirinkote savo gimtinę Dzūkiją ar besiginančią Ukrainą, bet kodėl Armėniją?

- Galiausiai dar prisirašiau į tarpparlamentinę grupę su Izraeliu. O dėl Armėnijos - čia jau kaip ir asmeniškas klausimas. Pažįstamų turiu savo gyvenime iš Armėnijos, Gruzijos. Tai dėl to. O į kitas tarpparlamentines grupes nesiveržiu.

- Politikai į savo anketas įrašo net lotynų, japonų kalbų mokėjimą, o jūs savo rinkiminėje anketoje vienintelis nurodėte, kad nemokate jokių užsienio kalbų. Nejaugi?

- Parašiau tam, kad žurnalistai man nedarytų jokių egzaminų. Aš realiai moku rusų, šiek tiek anglų, šiek tiek ir kitomis keliomis kalbomis susikalbu, bet iš esmės buvo toks anketoje parašymas, kad nesikabinėtų prie manęs. Bet šiuo atveju suveikė dar įdomiau - niekas neklausia, ar aš iš tikrųjų nemoku ar moku kalbų. Bet taip geriau nei - žurnalistai pradėtų viešai mane egzaminuoti. Aš to nenoriu.

- Daugumą nustebino, jog rinkėjai jus iš 87-os sąrašo vietos išreitingavo į 20-ą vietą...

- Manęs nenustebino visiškai. Prieš 4 metus buvau sąraše 116-as ir jau tuomet pakilau į 37-ą vietą, o šįkart aš padariau gerą internetinę kampaniją su puikia daina „Už Antaną!" ir jaučiau, kad būsiu 20-oje vietoje, nes surinkau pusę milijono peržiūrų. 1 proc. nuo pusės milijono ir yra 5000 balsų. Planavau, kad man gali užtekti ir 30-os vietos su 3000 balsų, nes paskutinis kolega, patekęs į Seimą, pateko su panašiu skaičiumi. Daina „Už Antaną!" „Youtube" labai paplito tarp jaunimo, be to kelis kartus buvo transliuota ir per TV žinias.

- Kokias asmenines iniciatyvas jau esate numatęs?

- Įregistravau vaikiško šampano legalizavimą. Skamba labai juokingai, bet dar juokingesnis buvo Aurelijaus Verygos laikais priimtas draudimas. Įsivaizduokite, vaikiškas šampanas Lietuvoje uždraustas gaminti, uždrausta juo prekiauti, todėl vaikai ragina tėvus važiuoti į Lenkiją ir Latviją, kad jiems nupirktų vaikiško šampano.

Lietuvoje jis yra uždraustas, bet vaikai savo šventėms laisvai patys nusiperka nealkoholinio šampano, nealkoholinio alaus ar nealkoholinio vyno, kurie idealiai identiški alkoholiniam gėrimui ne tik savo prekine išvaizda, bet ir skoniu. O vaikiško šampano skonis tikrai nepanašus į suaugusių geriamo šampano skonį. Tai vaikai, pirkdami nealkoholinį šampaną, jau pratinami prie alkoholinio tikro šampano.

Žiūrėsim, kaip Seimas priims šį mano pasiūlymą. Taip pat siūlysiu pakeitimus dėl Kelių eismo taisyklių, liečiančių istorinius automobilius. Istoriniams automobiliams reikia kiek didesnio metų cenzo nei 30 metų. Nes kai istoriniu vadinamas 1995 metais pagamintas automobilis, tai tikrai skamba keistai, Dar galbūt žemės naudmenų įstatymą reikėtų pakoreguoti, nes ant naudingų iškasenų draudžiama auginti mišką, savininkams privaloma jį iškirsti. Esą čia gali būti tik dirbama žemė, bet ar jūs įsivaizduojate dirbamą žemę ant žvyro telkinio?

Ji niekada nebus derlinga, jos ekonomiškai neapsimoka nei arti, nei akėti, nes tik laužysime plūgus ir t.t. Yra ir daugiau labai nelogiškų draudimų, todėl manau, kad Seime pritarimo sulauksiu. Nedideliems politiniams sprendimams, manau, balsų užteks.