Antstolių rūmai vertina, kad palengvintos sąlygos skolininkams nepasiekė tikslų: nepaskatinome dirbti legaliai

„Mūsų giliu supratimu, visi pakeitimai nukreipti į pasekmes, bet ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę mes manėme, kad jie skubės įsidarbinti. Tačiau praktikoje matome, kad taip nėra“, – pirmadienį žurnalistams teigė I. Gaidelis.

„Ir jeigu taip paimsime standartinę vartojimo paskolą, tai didesnė dalis tų paskolų yra priteisiamos su palūkanomis. Tai esame paskaičiavę, kad jei žmogus pirko išsimokėtinai automobilį ir pasiskolino 6 tūkst. eurų, jei vartojimo paskolos dydis yra 15 proc., tai asmuo dirbantis už minimalų atlyginimą, tos skolos nesugrąžins. Nes sumažinus įskaitas galima išskaičiuoti tik po 70 eurų. Tai jis visą laiką dengs tik palūkanas“, – komentavo jis.

Antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas vertina, kad daugelis asmenų neieško būdų išmokėti skolas dėl neigiamo požiūrio į įstatymą ir teisinio nihilizmo.

„Apibendrinant, tam tikri priimti palengvinimai, neigiamas požiūris į įstatymą ir žinojimas, kad išieškojimas turi tam tikrus rėmus, tai sąlygoja tam tikrą teisinį nihilizmą ir mąstymą, jog pasekmių nebūtinai bus“, – sakė J. Petrikas, pateikdamas pavyzdžių, kaip kartą baudos neišmokėję žmonės ir toliau laužo įstatymus, nes žino, kad pasekmės neblogės „po 15 ar 20 karto“.

Prezidiumo narys pastebi, kad didžiausia skolininkų dalis – tai 34-45 m. amžiaus asmenys, kurie nemoka administracinių baudų, vaikų išlaikymo lėšų ar piniginių skolų.

„Apibendrinant skolininkus, patenkančius pas antstolius, tai vidutinės amžiaus grupės žmonės. Tai asmenys nuo 34-45 metų. Vidutinės amžiaus žmonių grupė sudaro 32 proc. iš visų išieškomų asmenų, iš kurių išieškoma 734 mln. eurų. Iš jų 42 mln. eurų yra nesumokėtos administracinės baudos, 67 mln. eurų yra priteistos vaikų išlaikymo lėšos ir 506 mln. eurų yra piniginių skolų juridiniams ir fiziniams asmenims, tai čia lizingai ir panašiai“, – aiškino jis.  

Pristatė Lietuvos skolų žemėlapį

Lietuvos antstolių rūmai pirmadienį pristatė pirmąjį šalies gyventojų skolų žemėlapį. Šis parodo, kad daugiausiai įsiskolinusių žmonių yra pasienio regionuose, mažiausiai – didžiuosiuose miestuose bei Utenos ir Birštono savivaldybėse.

„Pati blogiausia padėtis mūsų matymų yra Pagėgių, Varėnos, Šalčininkų savivaldybėse, tai pasienio savivaldybės. 1 tūkst. Pagėgių gyventojų tenka net 900 skolų, Šalčininkuose – 730, o Varėnoje – 690. Šie skaičiai kelia nerimą“, – sakė I. Gaidelis.

„Utenoje ir Birštone įsiskolinimas yra 240 nesumokėtų skolų vienetų 1 tūkst. gyventojų“, – paminėjo jis.  

Antstolių rūmų duomenimis, apie 50-60 proc. skolų sudaro administracinės nuobaudos, vidutiniškai savivaldybėje jos sudaro 159 įsiskolinimų 1 tūkst. gyventojui. Daugiausiai išieškomų administracinių baudų – Šalčininkų, Pagėgių ir Varėnos savivaldybėse.

„Pirmaujančios savivaldybės yra tos pačios“, – pastebi Antstolių rūmų vadovas.

Jis pabrėžia, kad alimentų skolos išlieka didelė problema Lietuvoje. Anot jo, vidutinis alimentų skolų skaičius tūkstančiui gyventojų – 16,5. Mažiausiai, anot jo, išlaikymo skolų matoma Vilniaus mieste – 6,2 tūkstančiui žmonių, tuo metu Kelmės rajone jų daugiausiai – 38,5 skolų vienetai.

Antstolių rūmų duomenimis daugiausiai piniginių skolų tūkstančiui gyventojų fiksuojama Akmenės savivaldybėje – 451,5 vienetai, o mažiausiai Birštono – 138,4 skolos vienetai. Tuo metu Lietuvos vidurkis – 252,1 skolos vienetai tūkstančiui žmonių.

Turėtų mažėti pradelstų skolų lygis

Pristatyme dalyvavęs ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose matomas žemas skolų skaičius. Anot jo, tai parodo, kad norint spręsti šią problemą turi augti pajamos regionuose.

„Visi didieji miestai žaliuoja. Tai rodo, kad ten, kur uždirbamos pakankamos pajamos ir įvairiai lenkia Lietuvos vidurkius, tai rodo, jog žmonės skolinasi atsakingai. Ir čia turbūt yra ir raktas sprendžiant problemas“, – pirmadienį aiškino ekonomistas.

„Tai visų pirma turi augti pajamos ir tam vykstant pradelstų skolų lygis turėtų mažėti“, – pridūrė jis.

Jis pabrėžė, kad tam reikalingos investicijos, pramonės ir paslaugų pritraukimas į regionus, taip užtikrinant vidutinio gyvenimo lygmens augimą.