1 nuotr.Kvaišalų vartojimas - opi šių laikų problema. Statistika negailestingai skelbia, jog narkotinių, psichotropinių medžiagų „ragauja" vis daugiau jaunuolių. O juk jauni mūsų šalies piliečiai turėtų būti šviesia Lietuvos ateitimi, valstybės gynėjais. Tačiau ką apkvaišę piliečiai gali ginti ir kaip tokius kviesti į tarnybą?
Vengia tarnybos
Neseniai per televiziją buvo parodyta kriminalinės dokumentikos laida, kaip policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie triukšmautojus, vienoje narkomanų landynėje aptinka jaunuolį, kuris, kaip išaiškėjo patikrinus pasą, slapstosi nuo privalomos karinės tarnybos. Jaunuolio nuomojamame kambaryje rasta marihuanos, pats vaikinas buvo aiškiai prisirūkęs „žolės". Kaip tokiu atveju elgtis? Bausti tik už narkotikų įsigijimą bei laikymą ar ir už vengimą atlikti privalomą karinę tarnybą?
Tikėtina, jog šis „žolę" rūkantis nelaimėlis neišvengs bausmės už narkotikų laikymą ir vartojimą, gal bus pasiųstas gydytis, bet nebus baudžiamas už karinės tarnybos vengimą. Nes jo ir taip niekas į karinę tarnybą nepriimtų. Mat į privalomą karinę tarnybą neimami asmenys, jau bausti už narkotikų vartojimą. O tais atvejais, kai narkotikų vartojimas nėra oficialiai nustatytas, kvaišalų vartotojus padeda atpažinti psichiatrai. Šlapimo testas neatliekamas.
Kaip informavo Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, jei asmuo karinės medicinos ekspertizės metu pats prisipažįsta vartojantis psichoaktyvias medžiagas, tačiau asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, tokiam jaunuoliui komisijos psichiatrai skiria psichologinius testus ir pagal juos įvertina jaunuolio tinkamumą karinei tarnybai. O tuo atveju, jei narkomanas jau yra atitinkamoje įskaitoje, jei jam psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje jau buvo nustatyti priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų sindromai, abstinencijos būklės, apsinuodijimai nuo kvaišalų ar kliedesiai, jei jau patvirtintas žalingas vartojimas ar problemos, susijusios su gyvenimo būdu, tai toks jaunuolis į privalomą karinę tarnybą neimamas.
Netinkamų net pusė šauktinių
Karinės medicinos ekspertizės komisijas sudaro šeimos gydytojas, gydytojai specialistai (vidaus ligų, nervų, psichikos, traumatologijos, akių, nosies, gerklės, odos ir t.t.) bei psichologai. Šauktinių tinkamumas atlikti karinę tarnybą nustatomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Aišku, ne visi jauni žmonės yra tinkami kariuomenei dėl sveikatos. Kariuomenėje tarnauti gali ir silpniau matantys, jeigu jų trumparegystė ar toliaregystė neviršija minus/plius 8 dioptrijų. Tiesa, toks karys turi nešioti akinius.
Pasitaiko, jog šaukiamojo amžiaus jaunuoliai turi įvairių intelekto sutrikimų. Jei žmogus pripažintas neįgaliu, jis turi neįgalumo pažymėjimą ir atlikti privalomosios karinės tarnybos nėra šaukiamas. Tačiau kitais atvejais, kai intelekto sutrikimai yra nežymūs, juos padeda nustatyti visų šauktinių rašomas testas.
O kokia pasitaikančių sveikatos problemų dinamika? Mažėja jaunimo sveikatos bėdų ar daugėja?
2008 metais netinkamais karinei tarnybai buvo pripažinta 70 proc. jaunuolių, 2018 m. - 31 proc. 2023 m. keturiose Karinės medicinos ekspertizės komisijose buvo patikrinti 9723 šauktiniai. Iš jų netinkamais pripažinti 44,2 proc. O šiemet iki spalio pradžios buvo patikrinta 9132 nenuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Iš jų netinkamais pripažint 50,8 proc.
Finansinės garantijos
Lietuvoje privaloma karinė tarnyba, trunkanti 9 mėnesius, privaloma sveikiems vyrams nuo 18 iki 23 metų. O savanoriškai atlikti privalomą karinę tarnybą gali vyrai ir moterys, kurių amžius nuo 18 iki 38 metų. Šauktiniams suteikiamas visiškas materialinis aprūpinimas, o pasibaigus privalomai tarnybai, dar gauna išmokas, kurios, priklausomai nuo kario pasiekimų, yra nuo 110 iki 220 Eur per mėnesį. Savanoriškai atliekantiems karinę tarnybą išmokos yra 30 proc. didesnės .
Šauktinis, atvykęs pasitikrinti, gauna 11 Eur dienpinigių, 12,5 Eur maistpinigių. Taip pat jam apmokamos kelionės išlaidos. Jei Lietuvoje, tai ne daugiau kaip 8,25 Eur į vieną pusę. Tačiau, jei šauktinis į komisiją atvyksta iš kitos valstybės, jam už kelionę mokama ne daugiau kaip 143 Eur į vieną pusę. Tiesa, kartais, bet retokai pasitaiko atvejų, kai šauktiniai grįžta į Lietuvą iš ypač tolimų, egzotiškų šalių. Tada jiems gali būt apmokamos kelionės išlaidos iki 555 Eur į vieną pusę.
