Aplinkosaugininkai gaišta laiką automobilių patikrose, nors darbų - apstu

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nuo rugpjūčio vykdo reidus, kuriuose tikrinama automobilių keliama tarša. AAD informuoja, kad iki šiol per patikrinimus pažeidimų nebuvo nustatyta. Pirmieji reidai prasidėjo Panevėžio mieste, čia buvo patikrinti 38 automobiliai - 32 varomi dyzeliniu ir 6 benzininiu varikliu. Vairuotojai buvo geranoriškai nusiteikę, taip pat buvo ir smalsuolių, panorusių automobilius pasitikrinti savanoriškai. Reidai tęsis iki spalio pabaigos.

Minėtas departamentas teigia, kad tokioms patikroms reikia 3-4 pareigūnų.

Už tokią algą niekas nenori dirbti

Seimo narys, buvęs aplinkos viceministras Linas JONAUSKAS sako, kad nors automobilių tarša yra problema, yra kur kas didesnių bėdų, kurias reikia spręsti.

„Didesnė problema, kad pareigūnai atitraukiami nuo pagrindinių darbų. Iki šiol galiojo tvarka, kad aplinkosaugininkai kartu su kitais pareigūnais gali daryti patikrinimus, kalbu apie prevencinius reidus. O dabar aplinkosaugininkams vieniems perduota ši funkcija. Jeigu pagrindinis tikslas yra mažinti automobilių keliamą taršą, tai ne tokiais būdais tą reikia daryti", - įsitikinęs L.Jonauskas.

Buvęs aplinkos viceministras akcentavo, kad aplinkosaugos sistemoje jau kelerius metus nuolatos trūksta 50-60 darbuotojų. Ir nors konkursai organizuojami, dauguma jų neįvyksta, nes neatsiranda pretendentų.

Pasak L.Jonausko, pagrindinė priežastis yra maži atlyginimai. „Pavyzdžiui, Vilniuje jaunam specialistui į rankas būtų apie 900 eurų. Tai žmogus su aukštuoju išsilavinimu, bet gyvenantis sostinėje, jau vien nuoma kiek kainuoja. Jeigu jaunas žmogus nori šeimą kurti, tai daug išlaidų ir reikia didesnės algos nei 900 eurų. Tiesiog eina tada dirbti į parduotuvę, nes ten darbo atsakomybių mažiau ir atlyginimas didesnis", - kalbėjo Seimo narys. L.Jonauskas atkreipė dėmesį, kad kai trūksta aplinkosaugininkų, atsiveria tos vietos, kur jie nenuvažiuoja, nepažiūri. „Nemažai pareigūnų vienu metu dalyvauja tuose reiduose, o yra tokios vietos, kaip didžiųjų įmonių tarša, neplaniniai patikrinimai, galiausiai žmonių skundai dėl taršos, miškų kirtimų. O kur dar brakonieriai... - vardijo Seimo narys. - Metų pradžioje buvo įvykis, kai Jonavoje žmonės pastebėjo į Nerį plūstančius teršalus, ten buvo kažkokie naftos produktai, įtarė, kad dyzelinas. Skambino aplinkosaugininkams, tai apie 3 valandas važiavo į Jonavą iš Jurbarko. Tai parodo, kad sektoriuje problemų yra labai daug ir jos didelės. Ne ta (automobilių patikra dėl taršos, - aut. past.) veikla turi užsiimti aplinkos apsaugos pareigūnai."

L.Jonauskas tikino, kad aplinkosaugininkai nesusitvarko su senais iššūkiais, o dar gauna naujų. Tokia situacija kai kuriuos gali paskatinti pagalvoti, kaip palikti sistemą ir ieškoti darbų, kur atsakomybių mažiau ir atlyginimas didesnis.

Mėgaujasi naudomis kitų sąskaita

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas teigiamai vertina praktiką, kuomet dėl taršos tikrinami automobiliai. „Lietuvoje yra aibė normų, įstatymų, reikalavimų ir tik maža dalis de facto veikia, nes nėra užtikrinama kontrolė. Manau, gerai, kad jie tikrina. Natūralu, kad kažkas turi patikrinti, nes yra dalis vairuotojų, kurie nežino, kad jie teršia daugiau ir jie su mielu noru pasakys „ačiū", važiuosiu susitvarkyti", - kalbėjo T.Grabauskas. Tiesa, kartu jis pabrėžė, jog kita dalis vairuotojų žino, kad teršia, „betgi neskauda, ir ką?"

„Aš asmeniškai stengiuosi laikytis visų norminių aktų, lygiai ir dėl automobilio taršos, aš visai nebijau patikrinimo, aš džiaugiuosi. O mano hipotetinis kaimynas žino, kad teršia, na, ir ką? „Neturiu pinigų, kad neterščiau..." Bet esmė ta, kad jis teršia ir visi aplinkiniai gauna tą „negėrį", - teigė minėtos asociacijos prezidentas.