1 nuotr.Lietuvoje jau kelerius metus aštriai diskutojama, ar į Švietimo įstatymą įrašyti nuostatą, jog mokinys, kilus įtarimui, kad pas jį gali būti draudžiamų daiktų, mokykloje privalėtų parodyti savo kuprinę, spintelę ir t.t. Kai kuriose ES valstybėse tai yra savaime suprantamas dalykas.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius atliko analizę, kaip tai reglamentuojama kai kuriose kitose ES valstybėse.
„Ugdymo įstaigose besimokančių ir dirbančių žmonių saugumo užtikrinimo tikslais, dalis Europos Sąjungos valstybių narių yra nustačiusios tvarką, leidžiančią mokytojui ar mokyklos vadovui patikrinti mokinio asmeninius daiktus ar jų saugojimo spintelę. Tokia teisė įtvirtinta, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Vengrijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Prancūzijoje, mokytojas ar mokyklos vadovas gali tik pareikalauti, kad mokinys pats parodytų savo daiktų turinį ir atiduotų mokykloje draudžiamą turėti daiktą ar medžiagą, o prieš mokinio valią patikros vykdyti mokyklos darbuotojai negali - turi kviesti policijos pareigūnus.
Mokinių asmeninių daiktų patikros klausimas aktualus ir Lietuvoje, svarstant Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies papildymą nuostata, kad mokinys, mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba policijos pareigūnui pareikalavus, privalo parodyti asmeninius daiktus, siekiant patikrinti, ar į mokyklą neįnešamos draudžiamos medžiagos, gaminiai ir kiti reikmenys", - dėstoma Tyrimų skyriaus apžvalgoje.
Tokią nuostatą į Švietimo įstatymą dar 2023-ųjų birželį siūlė įrašyti tuometinis parlamentaras Andrius Mazuronis.
„Įstatymo projektą paskatino rengti augantis elektroninių cigarečių populiarumas mokyklose, keliantis didelį susirūpinimą mokinių tėvams ir pedagogams. Viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjo ne viena istorija, kai mokiniai, pavartoję neaiškių medžiagų, patenka į ligonines būtent iš mokyklų. Apie elektronines cigaretes ir jų žalą vaikams ir paaugliams kalbama kasdien, tačiau rūkančių moksleivių skaičius, policijos duomenimis, auga kartais. Ši problema jau virsta kone pandemija, o pedagogai jaučiasi bejėgiai bandydami užkirsti tam kelią, nes pagal dabar galiojančius teisės aktus, be tėvų sutikimo nei jie, nei policijos pareigūnai negali patikrinti jokių mokinio asmeninių daiktų," - registruodamas pataisas teigė A.Mazuronis.
Tiesa, Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs išvadą, jog tokia nuostata būtų perteklinė.
„Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant ir jie yra privalomi visiems asmenims, įskaitant ir mokinius, todėl siūlymas atskirai įstatymu įtvirtintini mokiniui pareigą vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus yra perteklinis ir vertintinas kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalykas", - teigia Seimo teisininkai.
Su tuo sutinka ir Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.
„Pačiam projektui, kuris buvo pateiktas, moksleiviai nepritaria, nes policija ir taip turi teisę tikrinti.
O kad mokytojai daiktus galėtų tikrinti, manome, kad nėra reikalinga, nes mokykla bet kada gali išsikviesti policijos pareigūnus.
Be to, kiekviena mokykla gali į savo taisykles įrašyti, kad ir be policijos pareigūnų daiktus gali tikrinti mokyklos darbuotojai. Tačiau ne kada panorėję, o kai yra pagrįstų įtarimų. Pavyzdžiui, dalis ugdymo įstaigų daro paviršių tyrimus, ar yra narkotikų pėdsakų. Jei pėdsakų randama, tada jos gali pačios patikrinti mokinių daiktus, tai įrašyta į kai kurių mokyklų taisykles, kurių moksleiviai įsipareigoja laikytis. Tačiau dažniausiai vis tiek tokiu atveju iškviečiama policija. Nors pati mokykla galėtų patikrinti", - „Vakaro žinioms" dėstė E.Mikulskis.
Galėtų būti tikrinami ne tik konkretaus moksleivio, ant kurio suolo rasti narkotikų pėdsakai, daiktai.
„Nes progimnazistai ar gimnazistai neturi konkretaus suolo, jie juda per kabinetus. Dar vienas svarbus akcentas, kuriam nepritariame: ateinama į pamoką ir liepiama parodyti savo daiktus. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai iškratomos, pavyzdžiui, merginų menstruacinės priemonės. Turėti tų priemonių nėra blogai. Tačiau patyčių kultūra yra labai stipri. Todėl patikros tikrai galėtų būti ne viešos", - akcentavo E.Mikulskis.
Pedagogas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius, paklaustas, ar reikėtų mokytojams sudaryti galimybę tikrinti moksleivių daiktus, „Vakaro žinioms" taip pat sakė, kad naujos nuostatos būtų perteklinės: Gintaro Steponavičiaus ministravimo laikais buvo priimtos rekomendacijos, kurios numatė galimybę tikrinti moksleivių daiktus, jei kyla įtarimų, kad jis gali turėti draudžiamų daiktų.
„Manau, kad gerai, jog sudaryta galimybė tikrinti moksleivių daiktus, nes jie gali kelti pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pavyzdžiui, cigarečių atsinešti ne tik sau, bet ir kitiems. Aš, kaip mokytojas, tėvas ir senelis, manau, kad negali būti absoliučios nuosavybės neliečiamybės", - teigė A.Jurgelevičius.
