Ar pulsime lankytis „Michelin“ apdovanotuose restoranuose?

Šį sąrašą nuo 1900 m. sudaro bei skelbia „Michelin" padangas gaminanti kompanija. Iš pradžių sąrašas buvo skirtas automobilių, „pakaustytų" „Michelin" padangomis, vairuotojams. Kad jie žinotų, kurių pakelės užeigų, smuklių restoranų maistas skanesnis. O dabar sąrašas skirtas viso pasaulio gurmanams, taip vadinamiems gastro (skrandžio) turistams. Kurie skraido, važiuoja, plaukia šimtus kilometrų, jūrmylių. Kad tik paragautų išskirtinių patiekalų.

Šiame sąraše, vadinamame „Michelin gidu", šiuo metu pasaulyje įrašyta 1712 restoranų. Iš jų patys geriausi įvertinti „Michelin" žvaigždėmis. Nuo vienos iki trijų. Žvaigždės pradėtos skirti nuo 1926 m. Tiesa, jei apdovanoto restorano maisto bei aptarnavimo kokybė nusmunka, vieną ar net tris žvaigždes galima ir prarasti.

Kaip nustatoma, jog restorano maistas išskirtinis, serviravimas bei svečių aptarnavimas taip pat puikus, o gėrimus parenkantys somelje - tikri profesionalai? Tai sužino žvalgai. Pasaulio restoranus inspektuoja „Michelin" inspektoriai-ragautojai, atstovaujantys daugiau nei 25 -ioms tautybėms. Ragautojai atvyksta anonimiškai, kaip eiliniai restorano klientai. Patys užsimoka už patiekalus bei gėrimus, o vėliau pateikia „Michelin" ataskaitą, kiek, inspektoriaus manymu, konkretus restoranas nusipelnęs žvaigždės. Ar bent būti įrašytas į „Michelin gidą".

Aišku, tas anonimiškumas tik sąlyginis. Nes ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar balandžio 11-ąją feisbuke pranešė, jog „Lietuva pagaliau atsidurs „Michelin gide", o mūsų restoranų vertinimas bus skelbiamas birželį. Taip pat buvo žinoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojama viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje" dar šių metų vasarį sudarė su „Michelin" trijų metų sutartį už 1,7 mln. eurų. Kaip bebūtų, kol tokios milijoninės sutarties nebuvo, jokie „Michelin" žvalgai mūsų restoranų nelankė. Aiman, inspektorių net nesudomino reklama, jog Vilnius - Europos G taškas.

Kita vertus, jei politinės ar kitokios simpatijos gali lemti „Eurovizijos" rezultatus, tai mažai tikėtina, jog ir „Michelin" žvalgai yra visiškai neutralūs. Kažin ar albanas degustatorius duotų daug žvaigždžių Serbijos restoranams, o irakietis - amerikiečiams. Tad pas mus atvykę „Michelin" atstovai turėjo būti iš anksto palankūs Lietuvai. O palankumui tikrai netrukdo iš mūsų valstybės gauti 1,7 mln. eurų. Tačiau kodėl už mūsų restoranų reklamą turi mokėti ne patys restoranai, bet Lietuvos mokesčių mokėtojai? Juk mes visi, kasdien ruošiantys savo šeimoms maistą, negauname „Michelin" žvaigždės.

Pavyzdžiui, „Michelin" žvaigždę gavo vienas Vilniaus restoranas, kuriame virtuvės šefu dirba buvusio premjero Andriaus Kubiliaus sūnus Andrius Kubilius. Dirbantis virtuvės šefu jau 15 metų. Būtent jis gavo žvaigždę. Ne mes ir net ne Andriaus tėvas - kitas A.Kubilius. Pats socialiniuose tinkluose prisipažinęs, kad jo „asmeniniai gebėjimai baigiasi ties kiaušiniene ir virtomis dešrelėmis". Matyt, jei prie kiaušinienės ir dešrelių pridedame sėdėjimą Briuselyje, dviratį bei plepėjimą su visada pritariančia drauge Rasa Juknevičiene, gauname iškilų politiką. Tačiau tas A.Kubiliaus vaikis bent gavo žvaigždę už tikrą, sunkų darbą, kasdien duodantį rezultatą. Pavyzdžiui, kokį nors rūkytų kiaušinių trynių padažą ar kokį kitą gastro stebuklą.

Kaip socialiniuose tinkluose egzaltuotai išsireiškė viena komentatorė, tam, jog gautum „Michelin" žvaigždę, prireikė „beprotiško atsidavimo, meilės, kūrybos, krauju ir prakaitu nulieto darbo". Matyt, turime naują aistros objektą - beprotiškai atsiduoti kokiai nors užtepėlei. Bet kam dar laistytis kraujais? Juk ne fronte? Matyt, taip egzaltuotai užsiminta, jog virtuvės šefas bent kartą persipjovė pirštą ir tenka dirbti svilinant karščiams. Be to, yra galimybė pakviesti virtuvės šefą su visa jo komanda į privačią renginio vietą. O kiek piliečių galėtų privačiai prisikviesti politikus? Nebent į Dubajų. Privačiu lėktuvu.

„Michelin" žvaigždes gavo 4 Vilniaus restoranai, o į „Michelin gidą", be 17-os vilniečių restoranų, dar įrašyti 5 Kauno ir po 1 restoraną Klaipėdoje, Trakuose, Palangoje ir Radviliškio rajone. Susidomėjimas jais didžiulis. Reikalingos išankstinės rezervacijos. Tačiau mažai tikėtina, jog eiliniai Lietuvos mokesčių mokėtojai, sumokėję už mūsiškių restoranų reklamą 1,7 mln. eurų, galės tuose restoranuose lankytis. Nesvarbu, jog kaip skelbia vienas „Michelin" žvaigždės laimėtojas, „vakarienių metu nagrinėjame socialinius, kultūrinius ar istorinius konstruktus". O priderinti gėrimai „suteikia papildomos erdvės diskusijoms".

Jei prisimintume istorinius, socialinius konstruktus, tai Lietuvoje gurmaniškai maitinosi tik didžiuosiuose dvaruose. O eiliniai bajorai, baudžiauninkai, miestiečiai valgė šutintas ropes, miltų putras bei, jei turėjo, kirto lašinius. Tarpukario Lietuvoje Kauno turtingajam elitui irgi visiškai pakako „Metropolio", „Versalio" restoranų ir „Konrado" kavinės staliukų. Eiliniams žmonėms restoranai buvo per brangūs.

Tad istorija kartojasi. Ar daug Lietuvos pensininkų, ypač ne vilniečių, išdrįs sudalyvauti Vilniuje degustacinėje autorinėje vakarienėje, kainuojančioje 85-87 eurus vienam asmeniui? Tiesa, Danijoje už panašią vakarienę restorane „Geranium", turinčiame tris „Michelin" žvaigždutes, jau tektų pakloti 430 eurų. Tačiau ir pas mus 1 žvaigždutės restorane pats pigiausias patiekalas - raugintų daržovių dubenėlis, kainuojantis 8 eurus. Tad dauguma Lietuvos piliečių taip ir liks nepatyrę langustinų, austrių, vingiorykščių ir kvapiųjų lipikų skonio. Nesužinos, ar labai skanūs vytinti ikrai bei Kafiro laimo lapų padažas. Nes mums laimo lapai labiau asocijuojasi su erkėmis ir Laimo liga.

Kitas pastebėjimas - „Michelin" anoniminiai degustatoriai kažkodėl neatkreipė dėmesio į lietuviškus patiekalus. Pavyzdžiui, šaltibarščius. Nors kitur, pavyzdžiui, Kinijoje, atkreipė dėmesį būtent į kinų nacionalinę virtuvę. Pavyzdžiui, Guangdžou patiekalus. O apie mus pasaulio gastronominiams turistams nebus pranešta nieko unikalaus, būdingo tik Lietuvai. Ko jiems važiuoti pas mus valgyti austrių? Jei jų gali paskanauti ir Prancūzijoje.