1 nuotr.Nuo šiol darbui su vaikais reikalingas QR kodas turėtų suteikti daugiau saugumo. Tačiau ne visi specialistai mato tokias galimybes. Kai kurie sako, kad tai tik būdas užsidėti „varnelę", o ne realiai bandyti užtikrinti vaikų saugumą. Tuo tarpu valstybinėse įstaigose vaikams paslaugas teikia net apie seksualinio priekabiavimo atvejus tylėję specialistai.
Žinojo apie šiurpias vaikų patirtis
Jau kurį laiką darbui su vaikais reikalingas specialus QR kodas, kuris parodytų, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio, taip pat už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tačiau net ir turintieji kodus, ne visuomet gali pasigirti nepriekaištinga reputacija.
Štai neseniai buvęs Seimo narys Linas Slušnys pasidalino žinia, jog pradėjo dirbti Vilniaus Universiteto Ligoninės Santariškių Klinikų Vaikų ligoninėje vaikų ir paauglių psichiatru. Ilgametę tokio darbo patirtį turintis specialistas negali pasigirti nepriekaištinga reputacija. Mat 2015 m. kilus skandalui, jog Švėkšnos specialiojo ugdymo centre auklėtinės galimai pardavinėjo nepilnametes mergaites, L.Slušnys prisipažino, kad vaikai jam pasakojo apie seksualinį tyčiojimąsi. Esą L.Slušnį tos istorijos šiurpino dar gerokai seniau nei prieš dešimt metų.
Tai ne vienintelis nemalonus šešėlis. „Vakaro žinios" rašė, kad 2018 m. L.Slušnys netinkamai teikė paslaugas savo pacientui ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas bei paskirta bauda. 2019 m. po skundo L.Slušnys vėl buvo tikrintas Akreditavimo tarnybos. Tais pačiais metais skundas dėl šio specialisto buvo pateiktas ir Lietuvos bioetikos komitetui. Tuomet „Vakaro žinios" gavo informacijos, jog L.Slušnys galimai yra baustas už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą. Tačiau Asmens duomenų apsaugos inspekcija informacijos apie tai nekomentuoja.
Nekalbūs net vaiko teisių gynėjai
„Vakaro žinios" kreipėsi į Santaros klinikas su klausimais, ar vadovybė žinojo apie šiuos faktus. Tačiau gavome atsakymą, kuriame apie reputaciją nekalbama: „Gydytojas vaikų psichiatras L.Slušnys QR kodą darbui su vaikais pateikė prieš pradėdamas darbą Santaros klinikose.
Gydytojas turi galiojančią medicinos praktikos licenciją bei Santaros klinikų poreikius atitinkančias kompetencijas, todėl džiaugiamės, kad Vaiko raidos centrą papildė specialistas, kurių trūkumas yra labai didelis visose stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose."
Atvejo vertinti nesiryžo ir vaiko teisių gynėjai. „Kalbant apie konkrečių įstaigų darbuotojų kompetencijas bei tinkamumą norimoms pareigoms užimti, visa tai vertina į darbą priimančios įstaigos vadovas, atsižvelgdamas tiek į darbo pozicijai keliamus profesinius, tiek į teisės aktais numatytus bendruosius reikalavimus, kuriuos darbuotojas turėtų atitikti", - nurodė tarnyba.
Reputacijai reikalavimų nėra
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai sveikatos priežiūros specialistams įstatymuose nėra nustatyti ir negali būti nustatomi asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tačiau yra atvejai, kuomet specialistui gali būti panaikinama mediko licencija. Pavyzdžiui, specialistas šiurkščiai pažeidė paciento teises: šiurkščiai elgėsi ir (ar) žemino paciento orumą; pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie paciento; sukčiavo ar atliko vagystę iš paciento; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų teikė pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas; nustatyta kita specialisto veikla, kuria buvo šiurkščiai pažeistos paciento teisės.
„Vakaro žinios" bandė pakalbinti patį L.Slušnį, tačiau soc.tinkluose jis neatsako.
Interviu su visuomeninke Daiva Narkevičiūte:
- Kiek svarbu yra specialisto reputacija, kai kalbame apie paslaugas vaikams?
- Manau, reputacija yra labai svarbi, ypač, dirbant valstybinėje įstaigoje. Jeigu tai yra biudžetinė organizacija, pirmiausia, valstybė turi prisiimti atsakomybę už tokių žmonių įdarbinimą. Juk mes visi tiems žmonėms mokame atlyginimus.
Tylėti apie seksualinį išnaudojimą yra nusikaltimas. Bet tai paaiškėjo, kai jau suėjo terminas. Nors man atrodo, kad už tam tikrus nusikaltimus senaties termino net neturėtų būti.
- Kaip vertinate QR kodų iniciatyvą?
- Aš ir pati turėjau išsiimti šį kodą, nes dirbu su vaikais. Bet man atrodo, kad kodas neveikia taip, kaip deklaruojama. L.Slušnio atveju, nepaisant jo nusižengimų ar reputacijos, jis taip pat gaus tą kodą, nes nėra teistas.
Tačiau kiek man tekę domėtis, daugiausiai seksualinių nusikaltimų atvejų prieš vaikus yra užfiksuojama artimoje aplinkoje. Tai ne paslaptis. Esu girdėjusi ne vieną atvejį, kai moteris gyvena su sugyventiniu, kuris pradeda priekabiauti prie vaiko. Moteris, viską sužinojusi, išvaro vyrą, jis persikrausto į kitą šalies vietą, susiranda kitą moterį su mažu vaiku, ir tai kartojasi. O jo specialybė, pavyzdžiui, santechnikas. Tokių atvejų QR kodai neišspręs.
Man atrodo, kad viskas daroma „dėl varnelės". Daug domiuosi šia tema ir kaip kitos šalyse veikia seksualinių nusikaltėlių registrai. Pavyzdžiui, JAV registre, tėvai gali matyti, ar jų gyvenamoje vietoje galima sutikti tokių nusikaltėlių, kur jie gyvena. Yra net jų nuotraukos, išskirtiniai požymiai. Manau, kad tai būtų reali kova, o QR kodai yra tik būdas parodyti, neva kažką darome.
Matant, kaip buvo dangstomas Kristijono Bartoševičiaus skandalas, man ima atrodyti, kad tas QR kodų reikalas yra tokį polinkį turinčių žmonių prasimanymas.
- Sakote, kad šie kodai nustūmė į šoną Seime jau registruotą idėją dėl seksualinių nusikaltėlių registro?
- Taip. Esu įsitikinusi, kad viskas daroma būtent todėl. Tai tėra imitacinė kova. Seime įstatymus priima ne kvaili žmonės. Jeigu man, eilinei moteriškei, tokie dalykai aiškūs, manau, kad jie aiškūs ir politikams. Jeigu jie supranta, bet vis tiek taip elgiasi, ką tai rodo?
Daug žmonių visa tai supranta, bet bijo kalbėti. Kita dalis supranta, bet tikisi, kad kažkaip išsisuks, kad jo vaiko tai nepalies.
