Ar Ramaus eismo zonos taps „saugumo panacėja“?

Teoriškai viskas gražu

Įmonė JUDU vilniečiams nuolat primena, kad mieste minėtos zonos turėtų atsirasti per kelis artimiausius metus ir šiuo metu vykdo rajonų (faktiškai - viso Vilniaus), kuriose jos numatytos, gyventojų apklausas. Tiesa jose varianto - ar pritariate tokių zonų įrengimui - nėra.

Užtat vienos miesto platformos apklausos rezultatai parodė, kad ramaus eismo zonų įrengimui nepritaria beveik 48 proc. respondentų, beveik 21 proc. sutiktų su jomis tik ten, kur pritartų gyventojai.

JUDU deklaruojami tikslai skamba gražiai - pažeidžiamiausių eismo dalyvių (pėščiųjų, dviratininkų ir kt.) saugumo didinimas, gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo kokybės gerinimas, mažinant transporto eismą, triukšmą bei oro taršą ir alternatyvių kelionių būdų - pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu - skatinimas.

Tačiau didžioji dalis komentaruose tiek tinklapiuose, tik socialiniuose tinkluose pasisakančių asmenų minėtai iniciatyvai nelinkę pritarti. Internautų nuomone, tai yra eilinis betikslis biudžeto lėšų švaistymas, normalių gatvių darkymas ir tylus, bet kryptingas siekis paversti sostinę 15-os minučių miestu, paliekant žmones be asmeninio transporto.

Gatvės siaurinamos nebus

Jonas Damidavičius, JUDU transformacijos vadovas, patikslino, kad projekto tikslas - modernizuoti, sutvarkyti šiuo metu netvarkingas gyvenamąsias gatves.

„Tokias, kur nėra šaligatvių ar jie yra netvarkingi, be dviračių takų ir pan., kad gyventojams būtų patogiau ir saugiau vykti į darbus, eiti į mokyklas ir darželius, turėti kur eiti pasivaikščioti su augintiniais ir pan.

Modernizuoti planuojamos gatvės, esančios gyvenamuosiuose rajonuose, kurios nuo tranzitinių gatvių skiriasi pačia savo esme - ten ir žaidžia vaikai, ir dėl įvairių priežasčių aktualiausias judėjimas pėsčiomis ir dviračiais, todėl šitai eismo dalyvių grupei turėtų būti teikiamas prioritetas", - pabrėžė jis.

„Norime akcentuoti, kad gatvių siaurinimas šiame projekte kaip priemonė nenumatytas. Kelios priemonės, kaip pavyzdys, skatinant saugų ir patogų judumą pėstiesiems: platesni pėsčiųjų takai, daugiau patogių jungčių bei galimybių saugiai kirsti gatvę, infrastruktūra pritaikyta asmenims su individualiais poreikiais, vaikams, mamoms su vežimėliais, apšviesti šaligatviai, daugiau želdinių, patrauklesnė gatvės aplinka, mažiau triukšmo. Dviratininkams ir kitų mikrojudumo transporto priemonių naudotojams: galimybė saugiai judėti bendrame sraute su automobiliais, infrastruktūra pritaikyta sklandžiai riedėti ir kirsti gatvę turint net pačius mažiausius ratukus. Vairuotojams: apšviesta gatvės važiuojamoji dalis, sklandesnė, tvarkingesnė ir aiškesnė automobilių statymo tvarka, geresnis matomumas ir eismo saugumo sąlygos leidžiančios laiku sureaguoti į eismo pokyčius, išvengti eismo įvykio."

Komentuoja saugaus eismo ekspertas Stasys Brundza:

Gerai, kad nekalbama apie gatvių siaurinimą, nes sostinės valdžia su tuo akivaizdžiai persistengė, apsunkindama ne tik eilinių vairuotojų, bet ir specialiojo transporto vairuotojų gyvenimą, tačiau klausimų vis tiek lieka.

Akivaizdu, kad planuojamų pertvarkų apimtys yra didelės, infrastruktūros įrengimas kainuoja nemažus pinigus, todėl jau dabar aišku, kad darbai užtruks. Ar jie bus tinkamai suplanuoti ir nepavers vilniečių gyvenimo pragaru?

Taip pat pasigedau žmonių su negalia paminėjimo. Galbūt jie „paslėpti" po „mažų ratukų" sąvoka, bet kai nėra aiškiai išskirti, tai, labai gali būti, jog vėl bus pamiršti, ir labai abejoju, kad kas nors vėliau, kai pagrindiniai darbai bus baigti, juos prisimins.

Šaligatvių problema dalyje Vilniaus tikrai yra opi, todėl man įdomu, kaip ji bus sprendžiama. Tarkim, kaip bus parenkamas optimalus šaligatvio plotis ir kaip jis bus įrengiamas privačių namų kvartaluose, kur visi apsistatę tvoromis? Griaus jas ar visgi grįš prie gatvių siaurinimo?

Dar pastebiu, kad Vilniuje tokie dalykai daromi ne nuosekliai, o atskirais ir neretai tarpusavyje nesusietais, gabalais. Turime dviračių taką link Gariūnų. Iš pradžių platų, vėliau, per tiltą, susiaurėjantį iki vienos juostos, o galiausiai - išvis išnykstantį. Panašiai „į niekur" eina ir dviračių takas link Grigiškių, kuriame neteko matyti dviratininkų. Jeigu taip norima susodinti žmones ant dviračių, tai gal galima nutiesti aiškų, ištisinį taką nuo Vilniaus, iki, tarkim, Trakų centro? Jeigu bus gerai ir patogu, žmonės pradės naudotis neraginami. O kai paliekami atskiri gabalai, tai į tokį taką lįs tik vienas kitas.

Galiausiai, kodėl ženklų - „Gyvenamoji zona", nepakabinti prie parduotuvių parkavimo aikštelių, įskaitant ir požemines. Juose vairuotojai linkę lakstyti, todėl čia fiksuojama ne tiek jau mažai eismo įvykių. Tas tikrai daug nekainuotų ir prisidėtų prie tikslų, kuriuos deklaruoja JUDU, siekimo. Ir kas užtikrins, kad naujai sukabintų ženklų bus paisoma? Pamenu, buvo laikas, kai dalyje Gedimino prospekto kabėjo toks ženklas ir reikėjo važiuoti 20 km/val. greičiu. Kol ta tvarka ten galiojo, įvyko keli eismo įvykiai per kuriuos buvo sužeisti 6 žmonės. Tai rodo, kad ženklų vairuotojai nepaisė, tai kas užtikrins, kad dabar būtų kitaip? Ar tiesiog išleis pinigus, užsidės paukščiukus, o situacija, ir vėl bus palikti savieigai?