Apie tokį mokestį kalba Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis sako, kad šiandien Lietuvos politika formuojama trumparegiškai, ir yra įsitikinęs - kai kurie mokestiniai sprendimai gali padėti išvengti įvairių problemų ateityje, jeigu gyventojų sumokami mokesčiai būtų išnaudojami efektyviai.
- Neseniai užsiminėte apie tai, kad Lietuvoje galėtų atsirasti viengungio mokestis. Papasakokite plačiau, kaip tai atrodytų, - „Vakaro žinios" paklausė Akmenės rajono mero V.Mitrofanovo.
- Tai yra socialinė idėja, galvojant apie ateitį. Man ši mintis kilo po ne vieno apsilankymo Vokietijoje. Ten esu gyvenęs viengungių bendrabutyje. Man kilo klausimų ir buvo paaiškinta, kad jie moka papildomą Gyventojų pajamų mokesčio dalį į biudžetą. Tai siejama su tuo, jog vieniši žmonės yra be šeimos, jiems pasenus, jais turės rūpintis valstybė. Tai reiškia - mes visi. Tam, kad valstybė tavimi pasirūpintų, tu turi šiek tiek daugiau ir įmokėti į bendrą kapšą.
Šiuo pavyzdžiu aš norėjau pasakyti, kad mes į mokesčius neturėtume žiūrėti labai buhalteriškai. Štai girdžiu pramonininkų diskusijas, kad dėl gynybos reikia didinti PVM, kad visiems būtų po lygiai paskirstomas mokestis. Bet tai yra visiškai nesąmonė. Tie, kas daug vartoja, jie ir toliau daug vartos. O ką daryti mažas pajamas gaunantiems? Jiems vėl viskas pabrangs, jie dar mažiau vartos, nes nebeįpirks prekių ir paslaugų.
Dabar turime didžiulę problemą su gimstamumu. Toje pačioje Vokietijoje žmonės, kurie augina tris ir daugiau vaikų, moka beveik nulinį GPM. Visi, kas turi vaikų, žino, kaip brangu juos išlaikyti. O štai Anglijoje vaikų drabužiams taikomas lengvatinis 9 proc. PVM mokestis. Logiška, juk vaikui batus reikia kasmet ar dažniau pirkti, o suaugęs gali nešioti ir kelis sezonus. Nieko nenoriu įžeisti, bet tai gal efektyviau nei „vaiko pinigai", kurie kai kam tampa tam tikru pragyvenimo būdu.
Kai kas sako, kad sunku paskatinti gimstamumą. Bet kai buvo priimta tvarka leidžianti moterims gauti dvejus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, gimstamumas buvo labai padidėjęs. Daugiausiai tuo metu gimdė dirbančios moterys.
Dabar Lietuvoje tokia tvarka, kuri kaip tik skatina gyventi atskirai. Šiuo metu masiškai skiriasi pensininkai. Nes jie nori pasinaudoti vienišo žmogaus išmoka. Ji siekia apie 40 eurų. Du pensininkai išsiskiria, toliau gyvena, gauna po 40 eurų, o tai iš viso yra apie 80 eurų į šeimos biudžetą. Gana ženkli suma, jeigu pensijos nedidelės.
Aš žinau šeimų, kurios augina kelis vaikus, bet nesituokia, nes vieniša mama būti labiau apsimoka. Kai vaikai suauga, tada pora nueina ir susituokia. Jeigu vyrui reikėtų dėl to mokėti viengungio mokestį, gal sprendimai būtų kitokie.
- Kaip toks mokestis galėtų veikti? Nuo kada jau taptume viengungiais?
- Tai turbūt susitarimo dalykai. Gal tai galėtų būti nuo 25-30 metų. Suprantu, kad jaunas žmogus turi mokytis, įgyti specialybę. Vokietijoje tai yra papildomas socialinio draudimo mokestis, tik neoficialiai vadinamas viengungio mokesčiu. Ten ta procentuotė yra nežymi.
Be to, labai svarbu, kaip tas mokestis bus panaudojamas. Ar tikrai žmonės, kurie senatvėje liks vieniši, gaus tą paslaugų paketą, kuris jiems reikalingas. Žinoma, tai priklauso ir nuo komunikacijos, kaip parodoma, kaip tie pinigai išleidžiami.
Mūsų rajone senelių namuose gyvena daugiau kaip šimtas žmonių. Labai liūdna, kad didžioji ten patenkančių žmonių dalis yra asocialų gyvenimą gyvenę žmonės su mažomis pensijomis. Tai gali būti žmonės, kurie valstybei beveik nieko nedavė, gyveno iš pašalpų, bet senatvėje jo gatvėje juk nepaliksi. Turi tuo žmogumi pasirūpinti. Man atrodo, kad visuomenės atžvilgiu tokie dalykai nėra teisingi.
- Jūs sakote, kad tam tikrais mokesčiais galima pasiekti tam tikrus tikslus ir reguliuoti procesus valstybėje, vietoj to, kad dalintume „vaiko pinigus", kompensacijas auklėms ir pan.?
- Net vidurinėje mokykloje mokomės išvestines, integralus, deja, gyvenime, to nenaudojame net elementariuose kasdieniuose sprendimuose. Gal daugybos lentelę tik. Mes galvojame: aha, yra nepriteklius, duosime kažką, kad geriau gyventų. Bet kad ilgainiui žmogus neatsidurtų vienoje ar kitoje situacijoje, tokie sprendimai vyksta sudėtingai.
Kuo toliau, tuo bus sudėtingiau. Nekalbu apie ekonominius, karinius pavojus, bet ir dėl klimato kaitos, emigracijos. Kaip integruosime žmonės iš šiltesnių šalių, iš kur bus tam imami pinigai? Tai reikalauja sudėtingų ir kompleksiškų sprendimų.
- Sulaukėte kritikos iš viengungių už savo pasiūlymus?
- Labai daug. Net iš pažįstamų. Nors daugiau buvo palaikančių. Matyt, labiau palaiko vyresnė karta. Aš nežinau, kaip garsiai turime kalbėti, kad suvoktume, kokioje situacijoje esame. Pernai Lietuvoje gimė tik 19 000 vaikų. Tai yra valstybės katastrofa. Mes kalbame apie gynybą, bet po dešimties metų mes neturėsime, ką pasodinti į tanką ir kam įduoti automatą. Bet kažkodėl visi ramiai tikisi, kad viską gamta išspręs. Gamta visko neišspręs, turime galvoti, kaip gerinti situaciją ir kokių priemonių tam turime imtis.
- Nebijote, kad per rinkimus viengungiai už jus nebalsuos?
- Ne, nebijau (juokiasi). Gal mano toks būdas kažkiek provokuoti ir galvoti, kaip spręsti problemas. Žinote, gyvenime dažniausiai žmonės supranta, kur tiesa. Bet, kaip ir minėjau, tas mokestis būtų efektyvus tik jeigu būtų efektyviai naudojamas.