1 nuotr.Duris užveria lapkritis... Kažkaip tyliai, prieblandoje, be ypatingų permainų ir įvykių. Lyg ir nėra kuo stebėtis - esame gamtos ramybės cikle, dabar nestebina niekas - net sniegas, ledas, šaltas vėjas. Ar tikrai jau baigėsi ruduo?
Lapkričio 30-oji - saulės sugrįžtuvių laukimo pradžia, o po jos - pirmoji Advento diena. Diena trunka 7 valandas 40 minučių, per trejetą būsimų savaičių bus netekta dar 20 minučių. Po to jau žvalgysimės Kalėdų ir naujos šviesos pradžios. Tokios žinios mus sugrąžina realybėn, tik būtų smagu bei gera, jei nors retkarčiais aplankytų saulelė. Jos pasigendame labiausiai.
Kasmet prieš žiemą sulaukiu daugybės prašymų išaiškinti, kokia bus tų metų žiema ir (būtinai) kokios bus Kalėdos - snieguotos, šaltos ar nelabai? Kažkada tą daryti buvo gera ir malonu, visi gamtos ciklai ir reiškiniai veikė tradiciškai. Dabar viskas išsiderino, net ir šiandien mes nesame tikri, kad ruduo jau baigėsi. Jis gali užtrukti iki gruodžio vidurio, nes sniegelis ir šaltukas yra ne tik žiemos, bet ir rudens dalis.
Kol kas tikrai nesvarstome, kas bus po trejeto savaičių, o žiūrime į šios dienos gamtą. Ar joje tikrai rasime metų laikų pasikeitimo ženklus?
Medžiai numetė lapus, nupliko miškai. Kai kur regi vešlias lapų kupetas, tačiau būtina prieiti arčiau ir įsitikinti - kokie medžiai nepaiso rudens ir žiemos perspėjimų. O jie labai rimti: jei nespėsi numesti lapų, pirmasis (dažnai drėgnas, lipnus ir sunkus) sniegas apguls, nulenks, o po to nulaužys šakas, galbūt, net patį medelio kamieną.
Tiesa, bukų lapai ypatingi, jie labai tvirti, kieti ir slidžiu paviršiumi, taigi - sniegas ant jų neprikimba. Kas kita - vėlyvoji ieva, labai agresyvus invazinis krūmas. Žmonių pasodintos (net sunku suprasti - kam) miškuose, ievos plinta labai sparčiai.
Taigi, vėlyvoji ieva dar su geltonais lapais, bet mes visai nepergyvename, jeigu sniegas nulaužys jos šakas - tokius agresyvius invazinius krūmus reikėtų išrauti, iškirsti ir sunaudoti biokurui.
Paskutiniai nukritę lapai beregint priplojami prie žemės, jų spalvos nublanksta. Aplinkui - paprastos ramybės spalvos, ir tokie yra ne tik medžiai, miško ir laukų žemė, augalai, bet ir žvėrys. Net lapė, kuri rusvai gelsva, šiame spalvyne nėra ryški.
Gerą išeitį rado stirnos - apsistojo laukuose, vidury želmenų ploto. Atrodo, kad visai atviroje vietoje, kur iš toli visi mato. Bet - ir jos mato, ir jos pastebi, todėl gali reaguoti, jei kas nors bandytų artėti... sakykim, vilkas ar žmogus.
Pasnigs ir vėl nutirps... dar pasnigs. Ar tai bus jau žiema? Ne, vis dar ruduo. Arba - labai rudeniškas oras...
Žiūrėkite ir džiaukitės.
