1 nuotr.Nacionalinis stadionas sostinės Šeškinės rajone pradėtas „statyti" 1987-aisiais, ir dauguma tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos valdžių žadėjo, kad jis galų gale išdygs po kelerių metų. Dabartinis sostinės meras Valdas Benkunskas dar pernai vasarį pagaliau paskelbė galutinę stadiono statybų datą - 2026-ųjų pabaiga. Tačiau jau šių Naujųjų išvakarėse pasitaisė: statybų pabaiga bus nukelta...
Dar sovietmečiu pradėtos statybos 1993-iaisiais sustojo, vėliau kelis kartus jie buvo atnaujinti ir žadamos pabaigtuvės iki svarbių datų: Lietuvos tūkstantmečiui skirtos Dainų šventės 2009 metais, vėliau - valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais. Gal bent jau 2040-aisiais, kai švęsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 50-metį, stadionas bus pagaliau pastatytas? Apie tai jau niekas nebekalba.
Vilniaus miesto meras V.Benkunskas tvirtina jaučiantis pareigą užbaigti Nacionalinio stadiono statybas, tačiau jaučia apmaudą, matydamas projekto derinimo procesą su Europos Komisija. Vis dėlto meras toliau sako, kad laukti vėluojančio EK sprendimo yra greičiau ir pigiau nei skelbti naują konkursą.
„Greičiai yra tokie, kad jeigu Lietuvoje kažkuri valdžios instituciją darytų tokiais tempais, kaip daro Europos Komisija, tai kiltų ne vienas skandalas. Iš esmės mes gauname klausimus, vyksta tiesiog derinimas projekto, mes aiškiname ir tai yra normalu. Bet jeigu tu gauni klausimus, atsakai į juos per savaitę ir tada lauki 2-3 mėnesius reakcijų į pateiktus atsakymus, tai viskas taip ir važiuoja antrus metus. Bet tai vis dar yra greičiausias ir pigiausias būdas Vilniui turėti trūkstamą ir visų taip norimą stadioną su visa infrastruktūra. Nes jeigu mes turėtume alternatyvas, tai supraskim, kad prasidėtų nauji konkursai, nauji projektavimai, naujos statybos - mažiausiai 5 metai į ateitį", - aiškino jis.
Šiaip jau mūsų politikai nusprendė nacionalinį stadioną „aplipdyti" įvairiais priedais - sporto muziejumi, sporto centru su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, kultūros centru su biblioteka, 300 vietų vaikų darželiu ir t.t. - tik tam, kad gautume ES paramą. Nes vien stadionui finansavimo nebūtume gavę. Jo negavome, tačiau vis tiek sprendimas statyti ne tik stadioną nepakeistas. Kodėl?
Sostinės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis „Vakaro žinioms" paaiškino, kad su ES stadiono statybų procesą derinti būtina net ir esant faktui, jog Briuselis neprisidės nė centu.
„Stadioną „aplipdėme" įvairiais priedais, nes tikėjomės iš ES dalies finansavimo. Tačiau 2019 m. gavome atsakymą, jog finansavimo negausime, bet vis tiek nusprendėme, kad statysime stadioną su „priedais". Tačiau tokio dydžio projektams vis tiek turime gauti EK pritarimą. Nes uždrausta finansuoti privatų verslą, išskiriant jį iš kitų.
Aš asmeniškai manau, kad tai yra teigiamas dalykas. Nes stadiono koncesija yra iš dviejų dalių. Pirma - statybos. Na, su jomis kaip ir viskas daugmaž gerai. Tačiau antra dalis - stadiono operavimas - yra skandalinga. Mes 22-ejiems metams atiduodame stadioną, kad kažkas iš to užsidirbtų. Po 5,5 mln. eurų kasmet skirsime tų objektų infrastruktūros išlaikymui, savivaldybė mokės už objektų, priklausančių jai pačiai, nuomą. Todėl labai nuoširdžiai tikiuosi, kad EK pristabdys šiuos dalykus, kurie skirti duoti pelną konkrečiam verslui", - dėstė A.Nemunaitis.
Vien stadiono statyba kainuos apie 160 mln. eurų, o kitąmet ant Vilniuje esančio Tauro kalno prasidės Nacionalinės koncertų salės statyba, kuri kaštuos apie 121 mln. eurų. Žadama, kad jos baigsis 2028 m. IV ketvirtį.
„Aš tai tikiu, kad iki to laiko spėsime koncertų salę pastatyti. Nes tik apie 20 mln. eurų skirs savivaldybė, likusius pinigus skirs Kultūros ministerija. Beje, konkursą iš antro karto laimėjo tie, kurie turėjo laimėti. Todėl tai ir lems, kad statybos bus baigtos", - reziumavo A.Nemunaitis.
