A.Sysas siūlo panaudoti dalį „Sodros“ rezervo pensijų kėlimui: skurstančių pensininkų daugėja

„Suprantu, kad rezervas visada geras dalykas (...) bet reikia matyti šiandieninę situaciją – skurstančių pensininkų skaičius padidėjo. Dabartinės daugumos ir prezidento žadėto 50 proc. buvusio atlyginimo (pakeitimo normos – ELTA) nepasiekėme“, – trečiadienį kalbėjo A. Sysas.

Pasak politiko, galima sugalvoti būdų kaip didinti pensijas tuo pat metu kaupiant „Sodros“ rezervą. Jis siūlo atsigręžti į Vakarų valstybių pavyzdį ir kelia klausimą, ar darbdaviai neturėtų prisidėti prie pensijų kaupimo.

„Jei kalbėtume apie ženklesnį pensijų padidinimą, tai Lietuvos darbdaviai yra vieninteliai, kurie nedalyvauja pensijų kaupime. Jie nemoka jokių įmokų, bet jeigu pasižiūrėsime į kitų šalių praktiką, tai ten vien darbdaviai dažniausiai moka“, – teigė socialdemokratas.

Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė tikina, kad į „Sodros“ rezervą norima sukaupti 1 metų išlaidų sumą, kuri leistų pasiruošti ateities iššūkiams.

„Kaupti buvo numatytos dvi pagrindinės priežastys, kodėl to reikia. Dėl trumpalaikių ekonominių svyravimų, kad jeigu valstybė patenka į tokią padėtį, į kurią pateko 2008-2009 metais, kad nereikėtų daryti tokių nepopuliarių sprendimų kaip pensijų mažinimai. (...) Ir dėl ilgalaikių tikslų, žiūrint į demografinę situaciją“, – aiškino M. Lingė.

Konservatorius kritikuoja socialdemokratų norus leisti „Sodros“ biudžeto lėšas vis dar nesukaupus numatytos sumos ir teigia, kad tai Lietuvai jau turėjo pasekmių ištikus ekonominei krizei.

„Nuo ko pradeda šie naujai besiformuojantys valdantieji, panašu, kad vaizdas darosi panašus į 2008 metus, kuo ir baigė Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kada pensijų pakėlimui buvo iššvaistytas praktiškai visas „Sodros“ rezervas. Atsiminkime į kokį etapą tada atėjo valstybė ir kokias finansų krizes ir jos pasekmes teko valdyti“, – sakė jis.

Anot A. Syso, socialdemokratai neneigia, kad „Sodros“ rezervą kaupti būtina, tačiau kritikuoja konservatorius, esą šie nemato problemų, su kuriomis pensininkai susiduria šiandien.

„Niekas neprieštarauja, kad reikia kaupti. Reikia subalansuoti problemas, kurias reikia spręsti šiandien ir žiūrėti į ateitį, nes kas bus po 10-20 metų mes nei vienas nežinome. Galbūt reikės dar daugiau arba visai nereikės. Turime matyti problemas šiandien, kai per paskutinius kelis metus pensininkų skurdas didėja“, – akcentavo jis.

Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad reikia kalbėti ne išimtinai apie dabarties ar ateities iššūkius, bet susidėlioti prioritetus. Anot jo, svarbiausia atsakyti į klausimą – ar pensijoms skiriama pakankamai, ar ne ir susidėlioti sprendimus.

„Kuomet mes kalbame apie bendrai išlaidų dydį, tada apie pensijų dydžius mes negalime atskirai kalbėti nuo kitų išlaidų. (...) Jeigu mes norime labai smarkiai ir staigiai padidinti išlaidas kokioje srityje, tuomet turime jas mažinti kitoje vietoje arba didinti dar labiau pajamas. Čia yra prioritetų klausimas“, – aiškino V. Šapoka.

„Turbūt reikia tą diskusiją nukreipti, ar pakankamai yra skiriama šiai sričiai, ar nepakankamai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad spalio viduryje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.

Numatoma, kad „Sodros“ pajamos bus 8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiama 2024 m., o sąnaudos – 7,9 mlrd. eurų, t. y. 11,9 proc. (0,84 mlrd. eurų) didesnės nei 2024 m.