Atimtų kompensacijų konservatorės grąžinti neskuba

Šių metų pradžioje dalis žmonių, laukiančių socialinių būstų, buvo šokiruoti, sužinoję, kad anksčiau gautos nuomos kompensacijos nebegaus. Mat paskutinėmis 2023 metų dienomis Seime buvo pakeista kompensavimo tvarka. Vienas iš pakeitimų - jeigu metinė nuomos kaina viršija 60 proc. asmens ar šeimos metinių pajamų, kompensacija jam nepriklauso. Tokiu būdu kompensacijų staiga neteko daugybė žmonių, kurie gauna mažiausias pajamas, daugiausiai pensininkai ir neįgalieji.

Pirštu beda į Seimą

„Vakaro žinios" jau rašė, kad tarp tokių atsidūrė Vilniuje gyvenantis Tadas Jacukovičius, prieš 30 metų dirbęs prie Jungtinių Tautų ir padėjęs Lietuvai kurti diplomatinę istoriją. Vyras dėl šios tvarkos jau pasiekė daugybę valdžios atstovų, tačiau girdi tik pažadus. Dėl šios situacijos jis kreipėsi netgi į Europos Komisiją, kad naujoji tvarka pažeidžia senyvo amžiaus ir mažas pajamas gaunančių žmonių teises gauti būstą. Tačiau gautame atsakyme nurodyta tik tiek, kad tiek ET, tiek ET teikdamos gaires valstybėms narėms ne kartą viešai kritikavo Lietuvą ir teikė rekomendacijas pagerinti galimybes žmonėms gauti socialinė būstą.

„Kalbėjau jau ne su vienu Seimo nariu. Kai kurie tokio įstatymo net neprisimena, kiti tik žada, kad pataisys įstatymą, bet nieko nedaro. Viename renginyje sustabdžiau premjerę Ingridą Šimonytę ir papasakojau, kad paskutiniai pinigai iš žmonių atimami su šia nauja tvarka. Pasakiau, kad tai antikonstitucinis įstatymas, priimtas skubos tvarka prieš pačias šventes. Ji išklausė mane ir pasakė, kad pakalbės su ministre. Suprantu, turbūt nepatinka tiesa. Bet taip likti, kaip dabar yra, negali. Prašiau susitikimo su ministre, tačiau nesėkmingai. Ketinu kreiptis ir į prezidentūrą", - sako T.Jacukovičius.

Jis stebisi, kodėl naujoji tvarka paliečia paprastus žmones, o Seimo narių - ne: „Neseniai buvo paskelbta, kad Seimo nario Justo Džiugelio būsto nuomai skiriama 1600 eurų. Kodėl jam tenka tokio dydžio kompensacija, o iš nepasiturinčių žmonių kompensacijos atimtos? Visi vieni per kitus kalba apie gerovės valstybės kūrimą, bet tuo pačiu priimami tokie įstatymai. Ar tokie žmonės turi sąžinės ir proto?"

Eilėje laukia metų metus

Į „Vakaro žinias" kreipėsi ir dar vienas skaitytojas. Juozas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) taip pat bando prisibelsti iki valdžios sąžinės. Tačiau mėnesiais besitęsiantis susirašinėjimas su SADM neduoda jokių vaisių. Vyras sako, kad atstovauja ir nuomotojus, ir nuomininkus, o ministerijai pateikė ne vieną tikrą pavyzdį, parodantį, kaip veikia naujoji sistema.

Pavyzdžiui, Vilniuje gyvenanti 55-erių moteris, turinti 30 proc. darbingumo lygį, gauna vos 307 eurų pajamas (neįgalumo pensija - 184 Eur, našlės išmoka - 35 Eur, socialinė išmoka - 88 Eur). Ji nuo 2018 m. stovi eilėje gauti socialinė būstą Vilniuje, šiuo metu jos eilės numeris yra 396. Pastaruosius dvejus metus, gaudama kompensaciją nuomai, ji nuomojosi 14 kv. m gyvenamąjį plotą, kurio nuomos kainą (210 Eur) padengdavo kompensacija. Tačiau šiemet, po nuomos kompensacijos įstatymo pakeitimo, kompensacija jai nebepriklauso.

Dar vienas pavyzdys - jauna mama, auginanti mažametę dukrą ir besilaukianti dar vienos atžalos. Pernai ji dirbo, mokėsi ir gavo išmokas vaikų auginimui. Iš viso jos pajamos per metus sudarė 9000 Eur. Ji jau beveik dvejus metus laukia eilėje socialiniam būstui, o jos eilės numeris yra 942. Preliminariai skaičiuojama, kad eilėje ji turėtų laukti dar bent penkerius metus. Tad pastaruosius dvejus metus gaudama nuomos kompensaciją ji nuomojosi 30 kv. m gyvenamąjį plotą, kurio nuomos kainą (290 Eur)padengdavo kompensacija. Dabar ir jai kompensacija nepriklauso.

Labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi

„Negalima vienu įstatymu išspręsti visų apgyvendinimo problemų, nes jos skirtingos, liečia skirtingas pajamas gaunančius asmenis. Todėl prašome, kad apgyvendinimo klausimai nebūtų sprendžiami labiausiai pažeidžiamų asmenų sąskaita, tai yra tų, kurie laukia eilėse socialinio būsto ir jo negauna. Šių asmenų pajamos nedidelės, dažnai dėl sveikatos ar kitų problemų jie yra žemiau skurdo ribos. Jie neturi galimybės sumokėti nuomotojų, tarpininkų prašomų užstatų, tarpininkavimo mokesčių, todėl jiems išsinuomoti gyvenamąjį plotą yra ypač sunku. O eilė gauti jiems priklausantį socialinį būstą juda ypač lėtai, dažnai net padidėja", - rašo Juozas laiške, kurį siuntė SADM ministrei M.Navickienei.

Jis taip pat pateikė siūlymus, kaip galėtų atrodyti kompensacinis mechanizmas: „Mes manome ir siūlome, kad kompensacija priklauso tiems, kas stovi eilėje gauti socialinį būstą ir jo negauna. Visi reikalavimai pajamoms, gyvenamajam plotui ir t.t. turi nesiskirti nuo kriterijų gauti socialinį būstą, nes tai yra laikina priemonė, kol savivaldybė aprūpins būstu.

Manome, kad pasikeitimai turi būti, bet pagrįsti ir logiški, nustatant 6 mėn. pereinamąjį laikotarpį, kad asmenys galėtų informuoti nuomotojus, reikalui esant susirasti naują gyvenamąjį būstą. Dabar jie gyvena būstuose, su kurių savininkais sudarytos nuomos sutartys, atitinkančios ankstesnius reikalavimus. Nauji reikalavimai ne tik prieštaringi, bet ir nenumato laikotarpio, reikalingo pakeisti sutartis ar gyvenamąją vietą, todėl didelė asmenų grupė liks ne tik be gyvenamojo ploto, bet dar ir su skolomis."

Iš ministerijos - tik atsirašinėjimai

Tačiau ministerijos klerkai ne itin linkę bendrauti su gyventojais. Viename iš gautų atsakymų Juozas tik raminamas, kad „ministerija stebi pasikeitusią būsto nuomos mokesčio kompensacijos teikimo praktiką, kaupia duomenis ir analizuoja situaciją. Šios informacijos pagrindu pradėtas rengti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. <...> Siekiant, kad parama būtų taiklesnė ir prieinamesnė, svarstoma suteikti savivaldybėms, kurios teikia paramą ir (ar) administruoja jos teikimą, didesnę diskreciją - sprendimo priėmimo laisvę, atsižvelgiant į paramos gavėjo asmenines aplinkybes."

O naujausiame gautame atsakyme - valdžios institucijų puikiai įvaldytas mandagus bandymas „atsifutbolinti": „SADM gautas Jūsų kreipimasis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (toliau - Įstatymas).

Dėkodami už pateiktus pasiūlymus dėl Įstatymo pakeitimų, norėtume informuoti, kad jie bus vertinami kartu svarstant tolimesnius sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo."

„Vakaro žinios" taip pat kreipėsi į SADM su klausimais, kada gi bus ištaisytos įstatymo klaidos, ir kur ta skuba, kai jau keturis mėnesius žmonės priversti gyventi į skolą. Tačiau ministerija tik atsirašinėja: „SADM problema žinoma, todėl šiuo metu kaip tik baiginėjame susitikimus su suinteresuotomis institucijomis (ŠMSM, NVO ir kitomis) ieškodami geriausių sprendimų dėl studentų įtraukimo teikiant kompensacijas už nuomojamą būstą. Tikimės sprendimus turėti dar šį mėnesį ir apie tai būtinai informuosime visuomenę."

Paprašius patikslinti, ar sprendžiama tik dėl kompensacijų studentams, ar ir senjorams bei negalią turintiems žmonėms, buvo patikslinta: „svarstomi pakeitimai atlieps visų grupių interesus."

Pasiūlė išsikraustyti

Ir pagaliau antradienį Seime buvo pateikti pakeitimai, kuriais norima nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turėtų asmenys ir šeimos, kurių būsto nuomos sutartyje nurodyta kaina neviršija vidutinių mėnesio pajamų. Tai reiškia, kad, jeigu žmogaus pajamos yra 300 Eur, o būsto nuoma - 350 Eur, kompensacija jam vis tiek nepriklausys. Nors vienas iš projekto iniciatorių - Eugenijus Gentvilas - teigia, kad dabartinė sistema sukuria padėtį, kai dėl paramos gali kreiptis pasiturintys žmonės, bet ne labiausiai vargstantys.

Kai „Vakaro žinios" E.GENTVILUI pateikė minėtą pavyzdį, šis teigė, kad mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir nereikia ieškoti brangių būstų. Nors Vilniuje ir už 300 ar 350 Eur rasti bent kažką nuomai - sudėtinga misija. „Turbūt negali būti taip, kad žmogus nuomojasi būstą brangesnį nei jo pajamos. Rinkoje galima rasti ir už 200, ir 150 Eur. Klausimas, kokio tai lygio būstas.

Jeigu žmogus gyvena Vilniuje, gauna 200-300 Eur, o tai yra vien socialinė parama, o tada pyksta, kad negali išsinuomoti buto už 350 Eur. Kokia bloga valdžia! Tuomet būk geras, susirask pigesnį butą", - sakė E.Gentvilas. Patikslinus, jog tai gali būti žmogus, kuris turi negalią ir negali dirbti, Seimo narys pasiūlė tokiems negyventi Vilniuje: „Tegul ieško už 250 Eur. Ir tuomet kitas klausimas, jeigu jis nedirba, kodėl jis turi nuomotis Vilniuje? Gali Širvintose nuomotis."

Ką ministerija padiktavo, tą pasakė

E.Gentvilas, Seime pristatydamas naujus pokyčius, pateikė tokį pavyzdį: „Yra atvejis, kai žmogus gauna 3500 eurų pajamų, nuomojasi būstą už 1900 eurų ir valstybė jam moka kompensaciją". Klausėme, apie ką jis kalba, nes nuomos kompensacija skiriama socialinio būsto laukiantiems žmonėms. Taigi realybėje toks pavyzdys negali egzistuoti.

Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje kompensaciją gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 7998 Eur. „Tai yra SADM pateiktas pavyzdys", - sakė Seimo narys.

Pasiteiravus, pagal kokią tvarką bus nagrinėjami prašymai žmonių, kurie juos teikia dabar, Seimo narys nežinojo, kaip įstatymas veiks, kai bus galutinai priimtas: „Nežinau, čia ministerija sutvarkys arba komitetas svarstymo stadijoje. Aš ne tame komitete dirbu. Ministerija paprašė ištaisyti klaidą, tą ir padariau ministerijos prašymu."