Atnaujintų daugiabučių monitoringas patvirtino, kad jie renovuoti kokybiškai

Naujausiam Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu atliktam renovuotų daugiabučių monitoringui buvo atrinkta 10 daugiabučių iš Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos ir Vilniaus miestų. Tirtų namų statybos metai svyravo nuo 1960 iki 1988 m., pastatuose esančių butų skaičius tarp 10–144, o po atnaujinimo pastatų energinio naudingumo klasės pasiekė B ir A.

Monitoringo metu įvertinta statybos rangos darbų ir įgyvendintų priemonių (apšiltintų sienų, stogų, perdangų, pakeistų langų ir durų, įstiklintų balkonų ir kitų) kokybė. Kartu buvo vykdomas šių pastatų energinis auditas, matuojamas mikroklimatas butuose.

Renovacijos poveikis yra kompleksinis

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Tadas Prasauskas sutinka, kad daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau jos poveikis yra kompleksinis ir priklauso nuo pasirinktų sprendimų bei jų įgyvendinimo kokybės.

„Dėl šios priežasties renovuojant daugiabučius svarbu integruoti kompleksinius sprendimus: derinti šiluminę izoliaciją su efektyviai veikiančiomis vėdinimo sistemomis, nuolat stebėti pagrindinius mikroklimato parametrus, tokius kaip CO2, santykinė drėgmė ir kitų teršalų lygis“, – teigia mokslininkas.

Džiaugiasi šiluma ir mažesnėmis sąskaitomis

„Prasidėjus šildymo sezonui senuose daugiabučiuose didelė dalis šilumos iššvaistoma per neatnaujintus langus, išorės sienas ar perdangas virš nešildomo rūsio ar palėpės. Po modernizacijos suvartojamos energijos sąnaudos reikšmingai sumažėja, o tai gyventojams suteikia  didesnį komfortą butuose, mažėja sąskaitos už šildymą“, – akcentuoja APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Eksperto teigimu, monitoringo metu nustatyta, kad energiniu požiūriu visi daugiabučiai namai modernizuoti kokybiškai, faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ir net viršija jį. Vidutinės tirtų daugiabučių namų metinės šilumos energijos sąnaudos buvo 81 kWh/m2, tai yra geras rodiklis.

Tolygus šilumos pasiskirstymas

Renovavus daugiabutį patalpų oro temperatūra dažnai tampa stabilesnė dėl pagerintos šiluminės izoliacijos ir langų kokybės. Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrina mažesnę perkaitimo riziką, taip sumažinant šilumos diskomfortą visais metų laikais.

Tinkamai subalansavus šildymo sistemą, taip pat užtikrinamas tolygus šilumos pasiskirstymas tarp pastato aukštų, sumažinama oro sausėjimo rizika, o ant radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai gyventojams suteikia galimybę patiems nusistatyti komfortišką temperatūrą tiek visame bute, tiek ir atskirose jo patalpose.

Daugumoje tirtų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną, pateikia duomenis E. Petrauskas. Tokia temperatūra užtikrina, kad gyventojai gerai jaustųsi, ir yra palankiausia sveikatai.

Efektyvesnė oro cirkuliacija

Geras mikroklimatas namuose stipriai priklauso ir nuo drėgmės lygio patalpose. Jis keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo, o tinkamai sureguliavus vėdinimo sistemas, santykinės drėgmės lygis gali sumažėti iki 5–10 proc. Tai ypač svarbu siekiant užkirsti kelią itin nemaloniam svečiui namuose – pelėsiui.

Atlikus monitoringą nustayta, kad 90 proc. ekspertizės metu išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. ribą.

„Aukštas santykinės drėgmės lygis taip pat didina mikrobiologinio užterštumo riziką ir anglies dioksido (CO2) ir kitų teršalų, tokių kaip aerozoliai, bioaerozoliai, lakieji organiniai teršalai (LOJ), koncentraciją ore. Per didelis jų kiekis sukelia dažną galvos skausmą, mieguistumą ir prastesnius mokymosi ar darbo rezultatus“, – pažymi dr. T. Prasauskas. Nustatyta, kad apie 80 proc. namų po renovacijos šių dujų koncentracijos kiekis neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užsakymo numeris 17