Nors atrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas" turėtų rūpintis kokybiškesniu susisiekimu viešuoju transportu, aiškėja, kad patys įmonės vadovai greičiausiai nė nesinaudoja viešuoju transportu. O kam, kai darbovietė moka solidžius pinigėlius automobilių nuomai.
Neseniai socialiniame tinkle pasklido informacija, kurioje matyti, kokias kompensacijas įmonėje „Vilniaus viešasis transportas" gauna vadovai automobilių nuomai ir kurui. „Ar vilniečiai žino, kad iš jų pinigų krūva „Vilniaus viešojo transporto" direktorių ir supervadybininkų gauna tūkstančius eurų automobilių nuomai ir kurui? Kur jie taip intensyviai važinėja darbo reikalais? Kodėl jie negali važiuoti viešuoju transportu? Ne lygis?, - klausė informacija pasidalinęs internautas.
Automobilių nuomai - virš 10 tūkst. eurų
Pasirodo, kad daugiau nei dvidešimt įvairių skyrių vadovų gauna kompensacijas, kurios viršija net kai kurių gyventojų atlyginimą. Paskelbtoje lentelėje matyti, kad kompensacijos automobilio nuomai įmonėje svyruoja nuo 647 iki 746 eurų. Be to, vadovai, priklausomai nuo pareigybės, gauna ir nuo 50 iki 100 eurų kompensaciją kurui. Iš viso per mėnesį visoms šioms kompensacijoms įmonė skiria daugiau kaip 14 tūkst. eurų.
Koks yra pagrindinis šių vadovų darbo užmokestis, įmonė neskelbia. Greičiausiai todėl, kad daugelyje pareigybių poziciją užima vienas asmuo, tad jo atlyginimo skelbimas gali būti asmens duomenų apsaugos pažeidimas. Tačiau, kaip matyti iš skelbiamos informacijos apie darbo užmokestį, pernai paskutinį metų ketvirtį, vadovų alga įmonėje siekė 5815 eurų, specialistų - 2590 eurų, tarnautojų - 1886 eurų, pagalbinio personalo - 1828 eurus, remonto darbininkų - 2225 eurus, vairuotojų - 2322 eurus, kaip nurodoma „įskaitant visas išmokas."
Dar vienas čekiukų skandalas?
Tokia informacija sulaukė nemažai kritikos. Štai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis kėlė klausimą, kodėl išmokos tokios didelės? „Ką tie vyrukai ir moterytės įsigijo už 650 Eur ar net 750 Eur per mėnesį? O gal tiesiog nuomojasi iš savęs savo senus „kibirus" ir tiesiog štai taip gauna priedus prie atlyginimų? Tuomet čia klausimų turėtų kilti VMI.
Po tokios informacijos klausimų turėtume turėti ir Vilniaus merui bei administracijos direktoriui. Ypač klausiant nuo kada atsirado tokie „priedai".
Vieša paslaptis, kad prasidėjus jų kadencijai, beveik visose savivaldybės įmonėse buvo keičiami pirmo ir antro lygio vadovai, sustatant savo „profesionalus", - rašo A.Nemunaitis.
Projektas - pilotinis
„Vakaro žinios" susisiekė su „Vilniaus viešojo transporto" atstovais ir klausė, kaip apskaičiuojama vadovams skiriama kompensacija automobilio nuomai? Taip pat kaip vadovai atsiskaito už gaunamas lėšas ir kiek laiko jau mėgaujasi tokiomis privilegijomis?
Kaip nurodė, komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Gintarė Žalytė-Štarienė, viešai paskelbtas yra vidinis įmonės dokumentas, kuriame numatytos kompensacijos struktūrinių padalinių vadovams už jų asmeninių automobilių naudojimą tarnybinių užduočių vykdymui.
Beje, jame matyti, kad ir šio skyriaus vadovybė gauna kompensaciją automobilio nuomai bei kurui.
„Jūsų minimame dokumente taip pat numatytos maksimalios kompensacijos už kurą. Pastarosios bus apmokamos remiantis kelionių apskaitos informacija. Tad kompensacija mokama tik už faktiškai patirtas išlaidas darbo reikmėms ir tos išlaidos negalės būti didesnės nei nustatyta vidaus dokumentuose.
Struktūrinių padalinių vadovams skiriami automobiliai tarnybinių užduočių vykdymui yra normali praktika, kuria siekiama užtikrinti efektyvų darbą ir greitą reagavimą į situacijas, - sakė įmonės atstovė. - „Įmonės prioritetas - transporto parko (troleibusų bei autobusų) atnaujinimas. Todėl atlikus rinkos tyrimą buvo nuspręsta, kad ekonomiškai naudingesnis ir racionalesnis sprendimas yra ne tarnybinių automobilių įsigijimas, o jų kompensavimas, sudarant transporto priemonių nuomos sutartis su darbuotojais dėl jų asmeninių automobilių naudojimo darbo tikslais.
Pasirinkus šį kompensavimo modelį visa atsakomybė už automobilio eksploataciją bei papildomus kaštus (pavyzdžiui, privalomąjį draudimą, remonto išlaidas ir pan.) tenka automobilio nuomotojui - darbuotojui. Tai užtikrina, kad įmonei nereikės skirti papildomų išteklių automobilių priežiūrai. Taip pat sutartyse nurodytos sumos yra su mokesčiais ir numatyta, kad mokesčius moka nuomotojas (darbuotojas)."
Be to, G.Žalytė-Štarienė suskubo patikinti, kad tokie dosnūs priedai - tik bandomasis sprendimas. Priedų tvarka įsigaliojo tik liepą, tad rugpjūtis buvo eksperimentas: „Jam pasibaigus bus sprendžiama, ar ir kokie pakeitimai reikalingi. Tad numatytos kompensavimo sumos gali keistis, pavyzdžiui, mažėti."
„Vakaro žinios" pasidomėjo, kokios yra ilgalaikės nuomos kainos rinkoje. Pavyzdžiui, šių metų gamybos „Toyota Yaris Cross" hibrido su 1,5 varikliu kaina pusei metų - nuo 192 Eur/mėn. Pernai gamybos „Nissan Qashqai" benzinu varomą automobilį su automatine dėže galima išsinuomoti už 345 Eur/mėn., o štai bent pusei metų nuomojant šiemet pagamintą „Toyota Corolla Cross" hibridą su 1,8 l varikliu galima išsinuomoti už 456 Eur/mėn. Tad už gaunamą kompensaciją automobilio nuomai, kai kurie „Vilniaus viešasis transporto" vadovai gali išsinuomoti net ne po vieną automobilį.