Atsijungiame nuo BRELL žiedo: žvakių neprireiks

Išlepino

Lietuvos energetikos instituto atstovas, Europos energetikos ekspertas, buvęs „Litgrid" vadovas Daivis Virbickas pastebi, kad, nutraukus elektros ryšius su Rusija, sinchronizacijos su europiniu tinklu procesas nesibaigs, o tik prasidės. Lietuvos energetikos sektoriui reikės daug išmokti ir įprasti dirbti su nauja sistema.

„Vakarų Europos energetikos sistemos valdymo principai skiriasi nuo rusiškų. Esminis skirtumas yra toks, kad BRELL sistema centralizuotai valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tuo metu Europoje valdymas yra decentralizuotas. Kitaip sakant, kiekviena šalis dirba valdydama dažnį savo zonoje, laikydamasi bendrų sąlygų ir taisyklių. Tokiu būdu visos šalys kartu palaiko sistemos stabilumą.

Naujai į kontinentinį Europos tinklą įsijungusioms Baltijos šalims reikės išmokti pačioms savarankiškai valdyti elektros dažnį, užtikrinti jos balansą ir kitus sistemos kokybės parametrus. Mūsų specialistai kol kas to mokėsi specialaus treniruoklio pagalba, tačiau nuo vasario tai reikės atlikti realiomis sąlygomis.

Laukia išties nemažai iššūkių, nes valdydama dažnį už mus, BRELL sistema tam tikra prasme „išlepino" Baltijos šalių energetikos infrastruktūros valdytojus. Manau, kad tai buvo daroma sąmoningai, skatinant nesijungti prie Vakarų energetinės sistemos", - teigė D.Virbickas.

Naujos galimybės

Pasak eksperto, atsijungimas nuo BRELL žiedo Lietuvai yra labai svarbus ne tik politiškai, bet ir energetiškai. Priklausymas kontinentiniam Europos tinklui šalies energetikai ateityje suteiks didesnį atsparumą nenumatytoms situacijoms. Kadangi rusiška energetinė sistema valdoma centralizuotai, sutrikus jos valdymui kitos šalys negali pilnavertiškai perimti dažnio valdymo. O europinėje sistemoje yra daugiau saugiklių, nes visos šalys savarankiškai geba užtikrinti elektros tiekimo patikimumą, ir prireikus gali viena kitai ištiesti pagalbos ranką.

Svarbi ir naujosios energetinės sistemos suteikiama galimybė į Lietuvą pritraukti daugiau elektros energijai imlių investuotojų. Elektros tiekimo kokybei ir stabilumui jautrūs Vakarų verslai įtariai žiūri į priklausymą BRELL žiedui, kadangi rusiški energetikos standartai jiems nėra žinomi.

Kas laukia?

Jau vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungs nuo BRELL žiedo, o 9 d. sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais. Anot D.Virbicko, pirmiausia bus atjungtos mus su Rusija ir Baltarusija jungiančios linijos. Tada tam tikrą laiką trys Baltijos šalys kartu dirbs izoliuotu „salos" režimu - pačios palaikys elektros dažnį, užtikrins elektros balansą tarp gamybos ir vartojimo. Galutinai suderinus ir ištestavus techninius elektros sistemų valdymo parametrus per bendrą elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link" Baltijos šalys bus prijungtos prie kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos sinchroniniam darbui.

„Svarbiausi iššūkiai prasidės jau prisijungus prie bendro europinio tinklo. Pagrindiniu jų taps elektros sistemos patikimumo užtikrinimas. Kitas svarbus iššūkis bus suvaldyti savo elektros balansą ir dažnį. Kitaip sakant, užtikrinti, kad elektros būtų gaminama tik tiek, kiek jos yra suvartojama ir eksportuojama/importuojama.

Svarbiu ilgalaikiu iššūkiu taps tolimesnis integracijos į europinį tinklą stiprinimas, naujų tarpsisteminių elektros linijų statymas tarp Baltijos šalių ir Vakarų", - sakė ekspertas.

Sudėtingas procesas

Trys Baltijos šalys yra paskutinės likusios ES valstybės narės, kurių elektros tinklų sistema veikia ne europinėje, o sovietinėje BRELL sistemoje. D.Virbicko teigimu, vėlyvą atsijungimą nuo BRELL žiedo lėmė ne viena priežastis. Visų pirma, šis procesas techniškai yra itin sudėtingas, be to, ilgą laiką pritrūkdavo ir politinės valios imantis konkrečių žingsnių įgyvendinant projektą, o ne tik deklaruojant ketinimus.

„Naujų elektros linijų statyba, teritorijų joms planavimas, įrangos užsakymas, gamyba ir testavimas reikalauja daug laiko. Naujos elektros linijos statyba Europoje trunka apie 8-10 metų. Mums reikėjo pastatyti bendrą liniją su Lenkija, nutiesti kabelį į Švediją, o estams - į Suomiją. Prieš 50-70 metų Maskvos ir Sankt Peterburgo energetikos inžinieriai mus projektavo kaip integralią Sovietų Sąjungos šiaurės-vakarų energetikos sistemos dalį. Tad buvome su rusiška energetikos sistema susaistyti infrastruktūriniais ryšiais, o visi mūsų inžinieriai ir energetikai buvo mokomi dirbti kaip neatsiejama šios sistemos dalis. Atraizgyti šią pynę nėra lengva", - teigė D.Virbickas.

Rusija nenorėjo paleisti

Atsijungimo nuo BRELL žiedo procese svarbų vaidmenį suvaidino ir Rusijos politiniai interesai, kurie tikrai neprisidėjo prie sinchronizacijos pagreitinimo. Lietuvos priklausymas BRELL žiedui ne kartą tapo Maskvos politiniu įrankiu, siekiant mus išlaikyti sistemos dalimi. Vienas iš galimų manipuliacijos metodų buvo galimai dirbtinai sumažinta elektros eksporto iš Rusijos kaina, skatinant nesijungti prie Vakarų tinklų, kadangi esą tai neapsimokėtų ekonomiškai. Tad priimant sprendimą prireikė tvirtos ir nuoseklios politinės valios bei gebėjimo pažvelgti strategiškai.

„Energetikos srities specialistai suprato, kad Vakarų sistema yra mūsų ateitis. Ketinimas sinchronizuotis Baltijos šalių premjerų buvo užtvirtintas dar 2007 m. Vis dėlto, naujos elektros linijos kainuoja didelius pinigus, kuriuos reikėjo iš kažkur gauti", - teigė ekspertas.

Elektros nėra kur dėti

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas „Vakaro žinioms" teigė, kad, atsijungus nuo BRELL žiedo, iš esmės niekas nepasikeis.

„Tai - daugiau simbolinis veiksmas. Svarbiausia, kad dabar su Rusija šioje srityje nebeturėsime nieko bendro, nes niekada nežinai, ką jie planuoja.

Mes jau seniai norėjome atsijungti, tačiau latviai ir estai sakė, kad taip staigiai negali, kol nebaigė tam tikrų projektų. Sutarėm, kad atsijungsime kartu. Kad, net jei sustreikuotų linija su Lenkija, Baltijos šalys neturėtų jokių problemų.

Eksporto-importo atsijungimas niekaip nepaveiks, nes mes ir taip iš Baltarusijos bei Rusijos elektros nepirkome. BRELL žiedas buvo reikalingas tik kaip garantija, kad elektros tiekimas nenutrūks, jei kažkas atsitiks jungtyse su Skandinavija arba jei Baltarusijoje kažkas atsitiks - tada per mus ji gautų elektros", - paaiškino V.Jankauskas.

Anot eksperto, bauginimai, kad reikia prikaupti maisto atsargų, yra panikos skleidimas be jokio pagrindo.

„Net jei būtų nutrauktas kabelis su Estija po Baltijos jūra, trys Baltijos šalys pilnai apsirūpintų elektra pačios. Bet, to, dar yra Lietuvos jungtis su Lenkija. Pavasarį iš viso net nėra kur dėti elektros, nes latviai prisistatę daug hidroelektrinių", - pastebėjo V.Jankauskas.

Visiškai saugūs

Jam antrino Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.

„Mes jau seniai veikiame kaip trijų valstybių sala, tik turėjome nedidelę bambagyslę, kurią nukirsime jau šią savaitę. Estija turi dvi jungtis su Suomija, kurių viena, tiesa, yra pažeista, bet greitai bus atstatyta, Lietuva turi jungtį su Švedija - labai galingą, 700 megavatų galios. Taip pat Lietuva turime jungtį su Lenkija. Ir, be abejo, yra jungtys tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Jau buvo bandymai, ar galime dirbti trijų valstybių salos režimu. Galime, jokių problemų neiškilo. Juo labiau kad turime papildomus generacijos šaltinius, kurių pakaktų net ir žiemą. Net tuo atveju, jei kažkas nutiktų su jungtimis.

Lietuva turi pakankamai dujinės generacijos, didžiosios pramonės įmonės turi savo šaltinius, turime kogeneracines biokuro, atliekų deginimo elektrines. Viską pajungus vien Lietuva pati save aprūpintų elektra, tik tiek, kad, pajungus dujinę generaciją, elektra būtų brangesnė. Latvija turi daug hidroenergetikos, estai - didelius skalūnų deginimo pajėgumus", - nuramino A.Skardžius.