2 nuotr.Dar pernai vasarą policija aiškino apie mašinų vagysčių Lietuvoje mažėjimo tendenciją, o dabar tyli, kodėl tokių nusikaltimų skaičius išaugo net beveik 40 proc. Draudikai vagystes sieja ir su sankcionuotose šalyse susidariusiu trokštamų automobilių ir jų dalių deficitu, pastebi, kad vagys rečiau veikia spontaniškai.
Per mėnesį - pusšimtis vagysčių
Pastaruoju metu policijos suvestinėse vis dažniau nuskamba pranešimai apie mašinų vagystes. Štai užpraėjusios savaitės pirmadienį Kaune pastebėta, kad nuvaryti net trys automobiliai: „Toyota RAV4" (2020 m.), „Lexus RX450h" (2018 m.), „Toyota C-HR" (2020 m.).
Neramina Informatikos ir ryšių departamento duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvoje. Jie rodo, kad pernai automobilių vagysčių skaičius šoktelėjo net beveik 40 proc., palyginti su 2023 m. - atitinkamai užfiksuotos 397 ir 284 vagystės. Pavyzdžiui, Vilniuje tokių užregistruotų nusikaltimų skaičius išaugo net per 100 proc. - užpernai nuvaryti 76, o pernai - 155 automobiliai.
Šių metų sausį šalyje užregistruota 50 mašinų vagysčių, o pernai tuo pačiu metu - tik 29 tokie nusikaltimai. Aišku, statistiką augina ir atvejai, kai pavogta mašina paliekama pavažiavus keletą kilometrų. Pasitaiko ir bandymų sukčiauti dėl draudimo išmokų.
Beveik nekomentuoja
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) „Vakaro žinioms" pateiktais duomenimis, pernai daugiausia pavogta šių markių automobilių: „Volkswagen" - 19,1 proc., iš jų „Volkswagen Passat" - 40 proc.; „Toyota" - 15,3 proc., iš jų „Toyota Prius" - 38,8 proc.; „Audi" - 13,7 proc., iš jų „Audi A6" ir „Audi A4" - po 25 proc.
Pastebėta, kad automobilių savininkai nukenčia ir dėl detalių vagių. Anot pareigūnų, dažniausiai vagiami žibintai, vairas, multimedia ir veidrodėliai. Daugiausiai vagysčių atvejų užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Tačiau LKPB tylos siena atsiribojo nuo tokių klausimų: su kuo sieja mašinų vagysčių bumą - su atvykėlių pagausėjimu Lietuvoje, padaugėjimu organizuotų vagių grupių, gal lengviau įveikiamos automobilių apsaugos sistemos; į kurias šalis dažniau išgabenami vogti automobiliai, ar dažniau vagiami dėl dalių bei pan.?
„Pateikėme tiek informacijos, kiek šiuo metu oficialiai galime pateikti", - paaiškino LKPB.
Kitoks vaizdas
Dar pernai vasarą LKPB „Vakaro žinioms" aiškino, kad ilgalaikės tendencijos rodo, jog automobilių vagysčių skaičius Lietuvoje mažėja. Pareigūnai pateikė duomenis, kad per 2023 m. užregistruotos 276, o 2022 m. - 328 tokios nusikalstamos veikos.
Tuo metu bendrovė „Lietuvos draudimas" skelbė, kad, jų duomenimis, lengvųjų automobilių vagysčių skaičius išaugo 35 proc., palyginti su 2022 m.
Policija nurodė, kad draudimo bendrovės vagysčių fiksavo galimai daugiau, nes daugiau gyventojų draudžia automobilius - taip pat ir dėl didesnės jų vertės ar perkant išsimokėtinai.
Fiksuoja ir primityvias vagystes
„Vakaro žinios" paprašė draudimo bendrovių pakomentuoti, koks dabar ryškėja vaizdas. „Compensa Vienna Insurance Group" Žalų departamento direktorius Mindaugas Balinskas pastebėjo, kad pastaruoju metu dažniausiai vagiami japoniški ir Pietų Korėjoje pagaminti automobiliai, tokie kaip „Toyota RAV4", „Toyota C-HR, „Lexus RX", „Lexus NX", „KIA Sportage", „Hyundai": „Darome prielaidą, kad tai susiję su automobilių ir jų dalių deficitu Rusijoje ir Baltarusijoje, kurias paveikė sankcijos, todėl išaugo šių transporto priemonių poreikis."
Anot vadovo, „Keyless" sistema yra viena pagrindinių saugumo spragų, kurias išnaudoja nusikaltėliai. Pavyzdžiui, vagiant automobilius BMW, būtinas originalus raktelis, kurio radijo signalas yra perimamas ir retransliuojamas tam, kad būtų atrakintas automobilis.
„Vienas vagis su specialia įranga aptinka raktelio signalą prie transporto priemonės savininko namų, persiunčia jį bendrininkui, stovinčiam prie automobilio, ir taip atrakina bei užveda transporto priemonę. Tokių vagysčių galima išvengti, laikant raktelius signalo izoliavimo dėkluose.
Tuo tarpu „Toyota", „Lexus", „Kia", „Hyundai" automobilių „Keyless" sistema yra lengviau įveikiama. Čia vagiui nereikia bendrininko - pakanka vieno asmens su specialiu įrenginiu, kuris per keliasdešimt sekundžių atspėja algoritmą ir taip atrakina automobilį", - komentavo M.Balinskas.
Jis pastebėjo, kad bendrovė fiksuoja vis primityvesnių vagysčių atvejus - automobiliai tiesiog užkeliami ant tralo ir išvežami.
Rečiau vagia spontaniškai
„Lietuvos draudimas" atkreipė dėmesį į naują tendenciją - praėjusiais metais ilgapirščiai vis dažniau taikėsi į komercinį transportą. Tokių vagysčių skaičius išaugo 13 proc. palyginti su 2023 m.
„Privačių automobilių vagysčių skaičius menksta, ir tikėta, kad tai yra susiję su vis išmanesnių apsaugos priemonių naudojimu, pavyzdžiui, kai būna įdiegtas GPS sekimas. Tuo tarpu komercinių automobilių vagysčių augimą galima sieti su aukšta tokių transporto priemonių verte. Šiuolaikiniai komerciniai automobiliai, vilkikai, žemės ūkio technika yra ypatingai modernūs ir jų vertė neretai gali bent kelis kartus viršyti privačių automobilių vertę", - komentavo bendrovės žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Anot jo, pastebima, kad vis rečiau automobiliai vagiami iš chuliganiškų ar spontaniškų paskatų. Ruošiantis nusikaltimui vagys paprastai žino, kur ir kaip realizuos pasisavintą turtą, todėl nusikaltimai būna kruopščiai suplanuoti, jų pasiruošimui skiriama nemažai laiko ir pastangų.
Vagystė trunka ir keliolika sekundžių
Bedrovės duomenys rodo, kad mašinų dalių vagysčių žalų mastas 2024 m. išaugo 12 proc., palyginti su 2023 m., ir bendra išmokų suma siekė 666 tūkst. eurų. Bendra tendencija rodo, jog dažniau nukenčia privatūs automobiliai.
„Dalių vagystėms nusikaltėliai dažniausiai pasirenka BMW, „Audi" ir „Mercedes-Benz" markių automobilius. Iš jų dingsta šviestuvai, bamperiai, katalizatoriai, ratlankiai, varikliai, elektronikos komponentai. Be to, užfiksuota atvejų, kai vagystės įvykdytos požeminiuose garažuose bei stovėjimo aikštelėse, kurios ne visada filmuojamos, todėl ilgapirščiams lengviau vykdyti nusikaltimus", - sakė A.Juodeikis.
Žalų departamento direktoriaus teigimu, ši statistika atskleidžia platesnę nusikalstamumo tendenciją - ilgapirščiai orientuojasi į lengvai parduodamas detales, be to, dėl technologijų pažangos automobilių dalys tampa vis brangesnės ir patrauklesnės prekybai antrinėje rinkoje.
Pasak draudimo eksperto, dažnu atveju vagys net nebūtinai įsilaužia į automobilio vidų, tačiau „nurenka" išorines automobilio detales. Tokia vagystė gali tetrukti keliolika sekundžių, tačiau vairuotojai patiria nuostolių, kurie gali kainuoti keletą tūkstančių eurų. Automobilių savininkai pasigenda veidrodėlių stikliukų, dangtelių arba net viso veidrodėlio korpuso, dažnai ir su „side assist" sistema.
Ekspertas priminė pagrindines automobilių apsaugojimo nuo vagysčių priemones:
• Stenkitės palikti automobilį gerai apšviestose, stebimose vietose, vengiant tamsių ar atokesnių gatvių, aikštelių, kiemų.
• Papildomi įrengti užraktai ant vairo ar pedalų, kaip ir kiti apsauginiai įrenginiai, gali atgrasyti ilgapirščius nuo vagystės.
• Į transporto priemonę įdiegus GPS sekimą, galima realiu laiku stebėti transporto priemonės vietą ir greitai reaguoti į galimus vagystės atvejus.
• Modernios signalizacijos sistemos, kurios gali būti sujungtos su mobiliosiomis programėlėmis, leidžia transporto priemonės savininkui greitai gauti pranešimus apie bet kokius įtartinus veiksmus.
• Svarbu atminti, kad net ir įdiegus geras apsaugos priemones, automobilio salone patariama nepalikti vertingų daiktų, tokių kaip mobilieji telefonai, piniginės ar elektronikos prietaisai - tai visada atkreipia ilgapirščių
dėmesį.
