Išvertus elektrinio piemens kuoliukus iš ganyklos pabėgo buliukas ir užmušė jį bandžiusį nuvaryti vyrą. Teismas gyvulio savininkei skyrė 4 metus kalėti – vis tik bausmės vykdymą atidėjo. Apeliacinį skundą pateikęs kaltinamosios advokatas įžvelgia teisinį nihilizmą, mano, kad piemenį nutraukė paties žuvusiojo avys.
Šūktelėjo ir nutilo
Virš 40 metų ūkininkaujanti Daiva M. buvo nuteista už tai, kad pažeisdama specialiąsias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę žmogui. Tragedija Klaipėdos rajono kaime įvyko užpernai lapkričio 16 d. po pietų, kai iš ganyklos per nutrauktą elektrinį piemenį ūkininkei priklausantis jautis atbėgo į 79 metų A.N. namų valdas ir jį užpuolė.
Žuvusiojo anūkas teisme pasakojo, kad prieš pat nelaimę telefonu bendravo su seneliu, kuris bekalbant pasakė, kad atėjo Daivos karvės, lenda prie jo avių, todėl eina pavaryti. Anūkas girdėjo, kaip senelis nuėjo už tvoros, ją uždarė, užkabino kabliuku ir šūktelėjo: „A!" Po to jo balso daugiau nebesigirdėjo.
Tada anūkas paskambino mamai, iškvietė medikus bei nuskubėjo į nelaimės vietą. Jis pamatė sėdintį ant žemės kruviną senelį. Vyras, vežamas į ligoninę, mirė greitosios pagalbos automobilyje.
Spėlioja, kas ištraukė kuoliukus
Ūkininkė teisme aiškino, kad tinkamai užtikrino apsaugą nuo gyvulių. Ganykloje buvo 10 telyčių ir buliukas. Pasak Daivos M. buvo ištraukti trys elektrinio piemens kuoliukai, buvę arčiau žuvusiojo namo. Ji sakė, kad nežinanti, kas juos ištraukė - gal avys, gal žvėrys: „Kuoliukai buvo išversti, buvo elektrinis piemuo ir elektra pajungta."
Daiva M. pripažino, kad kiekvieną dieną piemens, kurį pati įrengė, neapžiūrėdavo. Apie pabėgusius veršiukus jai pranešė telefonu sužaloto vyro dukra. Tuomet ūkininkė su seserimi nuėjo jų parsivaryti. Anot moters, jos gyvuliai buvo už 60-70 metrų nuo A.N. kiemo. Vyras buvo dar gyvas.
Kitą dieną Daiva M. skambino žuvusiojo artimiesiems - norėjo atsiprašyti, kad įvyko tokia nelaimė. Ūkininkė veršiuką paskerdė, nes, pasak jos, buvo visas kruvinas, sužalotas.
Daiva M. svarstė, kad galbūt viskas būtų buvę kitaip, jei A.N. būtų turėjęs pagalį.
Matė palaidas avis
Seniau žiniasklaidoje buvo rašoma, kad Daiva M. pradėjo ūkininkauti jaunystėje, per didelius vargus sukūrė pieno ūkį - dieną naktį praleisdavo fermoje, buvo ne kartą apgauta. Moteris teisme pastebėjo, kad pati ferma jai nepriklauso, turi tik žemės. Beje, ji buvo sutarusi su A.N., kad naudosis ir jo žeme.
Žuvusiojo anūkas teisme tvirtino, kad senelis laikė avis, o po nelaimės matė dvi jų palaidas, vieną pririštą - gyvuliai buvo per apie 5-10 metrų nuo elektrinio piemens. Jis sakė, kad pas ūkininkę avys yra atbėgusios tik kartą, o tada dar nebuvo jokios tvoros.
Vyras tvirtino, kad anksčiau ne kartą būdavo, kad Daivos M. gyvuliai išbėgdavo. Jo manymu, elektrinis piemuo nelabai sulaiko jautį.
Įvertino ir visuomenines nuotaikas
Teismas konstatavo, kad ūkininkė turėjo užtikrinti, kad veršiukai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir vieni neišeitų už teritorijos, kurioje buvo laikomi. Taip pat atsižvelgta į tai, kad kaltinamoji užpernai rugpjūtį bausta administracine tvarka už tai, jog neužtikrino, kad jos karvės neišeitų iš teritorijos.
Teismas nusprendė, jog kaltinamosios veika - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose taisyklių nepaisymas buvo A.N. mirties priežastis.
Teisėjas Vandalinas Vainius ūkininkei skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metams. Moteris įpareigota per šį laikotarpį be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, ūkininkauja: „Nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog Daivai M. apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas."
Taip pat nuspręsta keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies bei priteisti 53 tūkst. eurų neturtinės ir 2 740 turtinės žalos atlyginimą.
Nemato nei logikos, nei proto
Nuosprendis dar neįsiteisėjo. Apeliacinį skundą šią savaitę pateikęs ūkininkės advokatas Eligijus Karbauskas „Vakaro žinioms" tvirtino, kad teismas iš esmės nepateikė savo sprendimo motyvų: „Jis neatitinka nei teisės aiškinimo, nei teismų praktikos. Nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šioje situacijoje nėra nusikaltimo sudėties. Nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nei teismas nenurodė, kokių pareigų ūkininkė nevykdė."
Pasak gynėjo, ūkininkė piemens kuoliukų neištraukė - tai esą paties žuvusiojo nepririštų avių darbas: „Kai nėra logikos ir proto, tai apie kokį pagrįstumą ir teisėtumą galime kalbėti. Tai rodo akivaizdų teisinį nihilizmą, egzistuojantį šiuolaikinė teisinėje sistemoje.
Komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Stambių gyvūnų klinikos vadovas, dr. Arūnas Rutkauskas:
Nebuvus vietoje sunku tiksliai pasakyti, kodėl įvyko tokia skaudi nelaimė. Jeigu ganykloje elektrinio piemens kuoliukus ištraukė ne pati ūkininkė, tai jos didelės kaltės nematyčiau. Savininkas būtų kaltas, jei tyčia išleistų gyvulius. Savo ūkyje nors keletą kartų per dieną apžiūrime aptvarą, bet pasitaiko visko: nutraukia laukiniai žvėrys, būna ir piktavalių žmonių, kurie tiesiog savo malonumui išleidžia gyvulius, darbas.
Matyt, reiktų kalbėti ir apie žuvusiojo veiksmus. Kiek kartų žmonėms aiškinome: jei matote bulių, neikite prie jo vienas. Matyt, buvo galimybė pasikviesti kažką į pagalbą, įvertinti, ar gyvuliai agresyvūs. Praktikoje, jeigu gyvuliai pabėga, kaime dažniausiai atpažįstama, kieno jie yra. Pirmiausia reikia informuoti savininką - gal nelaimė nebūtų įvykusi, jeigu pati savininkė būtų atėjusi. Jei bulius iš prigimties agresyvus, tai ir ūkininkė galbūt galėjo anksčiau jį išbrokuoti, bet viskas čia pagrįsta prielaidomis.
Elektrinis aptvaras naudojamas gana seniai ne tik Lietuvoje, bet kitose šalyse. Negalima sakyti, kad jis yra nesaugus. Galbūt ir avys galėjo ištraukti kuoliukus - reikėtų žinoti, kokiame aptvare jos buvo laikomos. Klausimų, matyt, daugiau nei atsakymų. Jeigu ta ūkininkė viską darė tvarkingai ir pasitaikė atvejis, tikrai nenorėčiau to traktuoti, kaip tyčinio poelgio. Galbūt įvykį galima įvardinti nelaimingu atsitikimu. Kad ir kaip besirūpintume, nelaimių visuomet bus bet kokiame sektoriuje: ar žemės ūkyje, ar statybose, ar logistikoje ir pan.