1 nuotr.Seimo pritarimo sulaukusiam būsimam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Remigijui Bridikiui įspėjant apie galimas kontržvalgybines rizikas, jeigu būtų nutarta išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, premjeras Gintautas Paluckas tikina – pareigūno pozicija jo nuomonės šiuo klausimu nekeičia.
„Ne, nekeis“, – paklaustas apie R. Bridikio pasisakymus lakoniškai žurnalistams Seime atsakė G. Paluckas.
Kaip skelbta, R. Bridikis ketvirtadienį žurnalistams teigė, jog neigiamai vertina Seime gimusias iniciatyvas išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Pasak jo, tokie siūlymai gali kelti kontržvalgybinių rizikų. Todėl pareigūnas tikino įspėsiąs apie tai ir sprendimų priėmėjus.
Apie tai anksčiau yra įspėjęs ir darbą VSD baigiantis Darius Jauniškis. Tuomet premjeras tikino girdįs žvalgybos poziciją, tačiau tikino, jog būtų linkęs palaikyti „aušriečių“ teikiamas pataisas dėl buvusių bendradarbių išslaptinimo.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Seimas ėmėsi svarstyti konservatoriaus Arvydo Anušausko inicijuotas įstatymų pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Jeigu Seimas pritartų projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos.
Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Seime registruotas ir kitas, „Nemuno aušros“ atstovų inicijuotas įstatymo projektas, siūlantis išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Jeigu parlamentas pritartų siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
