1 nuotr.Šiaulių savivaldybės tarybos narys kaltintas tuo, kad per kovido pandemiją suklastojo 12 apyskaitų dėl išlaidų degalams. Teismas pažymėjo, kad tvarka dėl išmokų karantino metu nesikeitė, o politikai dirbo. Atsižvelgta ir į nedidelę pinigų sumą.
Visus dokumentus pasirašė
Šiaulių apygardos teismas antradienį išteisino Šiaulių savivaldybės tarybos narį 54 metų Saulių Stasiūną, kuris buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų suklastojimu, disponavimu jais bei turto pasisavinimu.
Jam buvo pateikti kaltinimai, kad 2019 -2023 m. eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas suklastojo 12 avanso apyskaitų, jose melagingai nurodė duomenis apie patirtas degalų išlaidas, kurios realiai nebuvo susijusios su politiko veikla - pasisavino 855 eurus. Pažymėta, kad tuomet galiojo karantino režimas, buvo apribota viešojo ir privataus sektoriaus veikla.
Kaip informavo teismas, S.Stasiūnas visą laiką kaltę neigė. Kaltinamasis tvirtino, kad nesą nė vieno suklastoto dokumento, visi patvirtinti jo parašu. Politiko tvirtinimu, jeigu tą turtą pasisavino, tai norėtų jį pamatyti ir kažkaip užčiuopti.
Kaltinimą dėl piktnaudžiavimo jis pavadino įžeidžiančiu, o teistumą už tarybos nario veiklą prilygintų istoriniam paradoksui.
Įžvelgė ir prestižo sumenkinimą
Valstybinis kaltintojas S.Stasiūno pasirinktos gynybinės versijos teiginius pavadino deklaratyviais bei abstrakčiais, kurių neįmanoma patikrinti ar kaip nors logiškai pagrįsti ir susieti su tikrovėje savivaldybės taryboje, komitetuose, komisijose ir darbo grupėse sprendžiamais klausimais. Anot prokuroro, nerealu ir neįtikėtina, kad visoje valstybėje dėl griežtų judėjimo ir tarpusavio bendravimo ribojimų kardinaliai pasikeitus įprasto gyvenimo ir darbo sąlygoms, atsiradus nuotolinio darbo galimybei, politiko veikla ir poreikiai naudotis transportu niekaip nepasikeitė.
Prokuroro įsitikinimu, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais S.Stasiūnas iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, taip pat pakenkė savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą.
Politikas pats sprendžia
Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas dėl išmokų, skirtų degalų išlaidoms apmokėti, karantino laikotarpiu nesikeitė, savivaldybės tarybos veikla tuo metu buvo vykdoma. Byloje nebuvo gauta duomenų, kad svarstomų klausimų kiekis ar jų apimtis būtų sumažėjusi. Nebuvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris aiškiai būtų nustatęs, kaip savivaldybės tarybos narys turi vykdyti savo veiklą, kokiais atvejais jis gali naudoti automobilį ir teikti dokumentus dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Anot teismo, tai reiškia, jog gavęs iš rinkėjų mandatą politikas savo pareigas turi vykdyti, pats nuspręsdamas, kokiu būdu geriausiai tai galėtų padaryti.
Teismas atsižvelgė ir į kaltinime nurodytą apie 10 mėnesių laikotarpį ir palyginus nedidelę pinigų sumą. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas.
Kitą bylą pristabdė
Šį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Įtarimai S.Stasiūnui, išrinktam pagal nepartinį sąrašą, buvo pareikšti pernai vasarį, o liepą byla perduota teismui.
Šiaulių apylinkės teisme pernai spalį pradėta nagrinėti ir šio politiko civilinė byla dėl nepagrįsto praturtėjimo. Prokurorė prašo iš S.Stasiūno savivaldybės naudai priteisti per 5 600 eurų, kurie jam esą buvo nepagrįstai išmokėti už išlaidas degalams bei trijų automobilių remontą, jų techninę priežiūrą.
Prokuratūros nuomone, politikas iš savivaldybės nepagrįstai gavo kompensaciją ir už trijų mobiliojo ryšio abonentų išlaidas, planšetinio kompiuterio pirkimą, spausdinimo, kopijavimo, laminavimo paslaugas bei spausdintuvo remontą. Ši byla sustabdyta iki įsiteisės ką tik paskelbtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis.
Gaudo smulkias žuveles
Pagal vieno aktyvisto „dūdelę" užpernai kilusiame „čekių skandale" Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminius tyrimus 35 savivaldybėse. Prokurorų teismams perduotų ieškinių dėl politikų čekių suma perkopė 1 milijoną eurų. Į savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę per 956 tūkst. eurų.
Anksčiau „Vakaro žinioms" komentuodamas „čekių skandalą" pirmasis STT vadovas, advokatas Juozas Gaudutis pabrėžė, kad kiekviena byla kainuoja, o šiuo atveju teisinė fondogrąža pasirodo labai menka - išlaidos didelės, o išsiaiškinamas kažkoks piktnaudžiavimas taloniukais: „Jei taip būtų versle, tai niekas tuo neužsiimtų. Taip daroma didžiulė žala."
Pasak jo, visuomenė turi teisę žinoti ir kelti klausimus, kaip elgiasi politikai, tačiau čia pirmiausia savivaldybės turėjo susitvarkyti, kad jie sugrąžintų pinigus, jei pastebėtos nepateisinamos išlaidos, o prireikus - kreiptis ir į teismą.
Teisininkas stebėjosi, kodėl į šią istoriją buvo įtraukta šalies pagrindinė antikorupcinė institucija: „STT nebuvo sukurta „rinkti pirštines". Jos tikslas - pats aukščiausias veikėjų sluoksnis, vadinamoji „grietinėlė". Tačiau dabar susidarė tokia situacija, nes įstatyme pasakyta, kad prokuroras gali bet kokią bylą imti ir pavesti tyrimą atitinkamai institucijai, tarp jų - ir STT, nors šios tarnybos kompetencija yra visai kita."
Seimo nariui Valiui Ąžuolui irgi atrodė, kad teisėsaugos tarnybos apkraunamos begale darbų dėl palyginti mažų sumų, o didesniems darbams pareigūnams laiko lieka vis mažiau: „Gaudome smulkias žuveles, kol banginiai praplaukia pro šalį."
Jis „Vakaro žinioms" taip pat tvirtino‚ kad išspręsti „čekių skandalą" reikėjo pavesti savivaldybėms, kurios turi įrankius - kontrolės ir audito tarnybas.
