Cirkas dėl seimūnų kompiuterių

Šis klausimas Seime neseniai nagrinėtas Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose. Tačiau toks paprastas, atrodytų, siūlymas, klausymuose sukėlė didžiules diskusijas. Štai Seimo kanceliarijos teisės departamento atstovė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė sakė, kad vien tai, jog pagal Konstituciją Seimo narys neturėtų įgyti nuosavybės teise iš parlamentinių lėšų įsigytų daiktų, nereiškia, kad jis neįgyja daiktų faktiškai. „Šiuo atveju nėra nuostatų, kad kažką pirkdamas Seimo narys įgyja tai valstybės nuosavybėn. Todėl projektas negali būti įgyvendinamas", - sakė teisininkė.

Jai antrino kitas departamento teisininkas Edvinas Mušinskis: „Kol nenustatysime, kam priklauso daiktinės teisės į turtą, mes negalime kalbėti apie jokį grąžinimą ar atidavimą. Be to, Seimo kanceliarija nėra valstybės turto savininkė. Ji turtą valdo tik patikėjimo teise. Todėl, jeigu Seimo narys norėtų kažką atiduoti, turėtų sudaryti sandorį su valstybe, šiuo atveju - Valstybinės mokesčių inspekcijos, o ne Seimo kanceliarija."

Praktika jau yra

Agnė ŠIRINSKIENĖ paklausė, kodėl tokiu atveju eilė Seimo narių turėjo sugrąžinti panaudotas parlamentines lėšas į Seimo kanceliarijos biudžetą?

„Tai buvo grąžintas ne turtas, o lėšos, kurios buvo perduotos. Kanceliarija perveda lėšas ir jeigu Seimo narys pats laiko, kad jas panaudojo ne pagal paskirtį, grąžino pinigus, kurie jam buvo perduoti, o ne daiktus, kuriuos jis įsigijo", - atsakė Teisės departamento atstovė.

Komiteto pirmininkė Irena Haase antrino, kad Etikos ir procedūrų komisija jau yra priėmusi sprendimų, kad Seimo nariai, įgiję turtą ne parlamentinei veiklai, grąžintų ne turtą, o lėšas: „Kalbu apie muzikinės technikos įsigijimą ir pan. Gal čia ir valdyba galėtų įsikišti, numatydama ribojimus, kiek tos technikos galima įsigyti."

A.Širinskienė sutiko, kad tai gali būti geriausias sprendimas: „Kolegė ką tik pasiūlė sprendimą - išbraukime dalį, kuri susijusi su turto grąžinimu ir palikime lėšų grąžinimą valdybos paskaičiuota tvarka. Ir problema išsprendžiama. Nematau didelės problemos ir nemanau, kad bus dideli nuostoliai Seimo nariui, jeigu jis metus dėvėtą turtą lėšų pavidalu sugrąžins."

Vienu metu Seimo kanceliarija taip pat tikino, kad daiktų grąžinimas užkrautų jai papildomo darbo. A.Širinskienė tokiu argumentu suabejojo: „Kanceliarija ir taip turi didžiulius įgūdžius administruoti Seimo narių, jų padėjėjų telefonus. Nemanau, kad kartą per ketverius metus surenkant kompiuterius, kils nenugalimos kliūtys, kurių Seimo kanceliarija yra nepajėgi įveikti. Tai yra daugiau papildomas argumentas, norint atsikratyti galvos sukimo."

A.Širinskienė pasiūlė ir kitą variantą: „Galų gale niekas netrukdo Statute numatyti, kad Seimo narys įsigydamas daiktus už parlamentinei veiklai skirtas lėšas, daiktų neįgyja asmeninėn nuosavybėn."

VMI atstovas Rolandas Ragėnas siūlė numatyti, kad Seimo narys sumokėtų kompensaciją valstybei už turtą, kurio nebenaudos Seimo nario veiklai: „Taip jis turėtų ne turtą grąžinti, o sumokėti valstybei kažkokią kompensaciją. Jos dydį galima apskaičiuoti, žinant įrangos vertę ir atskaičius nusidėvėjimą. Reikėtų teisės aktuose apibrėžti, už kokį turtą reikia lėšas grąžinti, o už kokį - ne." Kanceliarijos darbuotojai pripažino, kad ir dabar taiko praktiką, kai skaičiuojama turimos technikos likutinė vertė.

Geriausios idėjos - ateičiai

Klausymuose taip pat nuskambėjo siūlymas centralizuotai Seimo narius aprūpinti kompiuteriais ar telefonais. Tuomet nekiltų įsigijimo problemos. „Esame svarstę, bet kol kas išdiskutuotos idėjos pasiūlyti negalime. Galbūt ateityje", - sakė Kanceliarijos atstovė A.Dulevičiūtė-Akimovienė. Pasak jos, tokiu atveju kanceliarija galėtų pasiūlyti tik kelis įrangos variantus, o Seimo nariai pripratę pirkti įvairią techniką.

I.Haase priminė, kad ir dabar Seimo nariai iš kanceliarijos gauna kompiuterius ir telefonus: „Kame problema? Gal tiesiog reikia neleisti iš parlamentinių lėšų Seimo nariams pirkti kompiuterinės technikos, telefonų, nes Seimo kanceliarija puikiai aprūpina kiekvieną Seimo narį. Klausimas kiltų gal tik dėl patarėjų aprūpinimo. Problema būtų išspręsta." Tokia idėja buvo palikta ateičiai.

A.Širinskienė stebėjosi, kaip iš viso Seimo nariai gali tikėtis, kad įsigyta įranga liks jiems po darbo Seime: „Jeigu Konstitucija aiškiai pasako, kad Seimo nario atlyginimas ir parlamentinės lėšos yra atskiri, šios lėšos neapmokestinamos, kaip tuomet Seimo narys gali turėti ne savanaudišką, o teisėtą lūkestį, kad tas daiktas, įsigytas ne iš jo atlyginimo, liks jam ir tada, kai jis nebus Seimo narys? Teisinio pagrindo jis neturi, nes tai nėra jo atlyginimas."

Siūlo kviestis akademikus

Tuomet I.Haase pasiūlė dar vieną idėją - kurti darbo grupę: „Pakvieskime akademinę bendruomenę, Konstitucijos ekspertus ir visi bendromis jėgomis sureguliuokime taip, kad ateityje nekiltų įtarimų, kad Seimo nariai naudoja parlamentines lėšas ne parlamentinei veiklai."

Toks siūlymas gerokai nustebino A.Širinskienę. „Algirdo Butkevičiaus siūlymas kurti darbo grupes, panašu, yra užkrečiamas. Formuluočių siūliau pakankamai nemažai. Du sakiniai išsprendžia problemą, bet suprantu, kad tų formuluočių gludinti nėra jokio intereso. Darbo grupė yra akivaizdus vilkinimas", - tokiu kolegų požiūriu piktinosi politikė.

Nors sprendimo būdų buvo aptarta ne vienas, susitarimo dėl kelių sakinių taip ir nepavyko rasti. Parlamentaras Vilius Semeška pasiūlė per artimiausias dienas sukurti formuluotę ir organizuoti antrus klausymus.