1 nuotr.COVID-19 testų pirkimo byloje antradienį liudijusi Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja Raimonda Janonienė tvirtino, kad karantino laikotarpiu tariantis tarp institucijų dėl įsigijimų, griežto funkcijų pasiskirstymo nebuvo, tačiau galutinius sprendimus priimdavo tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį tęsė greitųjų COVID-19 testų pirkimo bylos, kurioje kaltinimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, nagrinėjimą.
Byloje liudijusi SAM darbuotoja R. Janonienė pasakojo, kad siekiant surasti efektyvesnių kovos su pandemija būdų, priemonių, tiek SAM, tiek ir Vyriausybėje aiškaus ir griežto funkcijų pasiskirstymo nebuvo. Anot jo, buvo kviečiama į pagalbą visus, kurie gali padėti.
„Kadangi visiems visko masiškai trūko nuo pradžių, tai buvo išėjęs į viešumą raginimas padėti visiems, kas gali, orientuojantis į mūsų organizacijas. Mes, kaip ministerija, buvome užtvindyti įvairiausiais pasiūlymais dėl priemonių, apsaugos priemonių“, – pasakojo liudytoja.
Anot jos, įvairias iniciatyvas, kaip pažaboti viruso plitimą, vertino ekspertai.
„Tiesa, nebuvo aiški struktūra, nes dirbome ekstremaliomis sąlygomis, neskaičiuodami darbo valandų“, – pridūrė R. Janonienė.
Galiausiai liudytoja, paklausta, kas vis dėlto priimdavo galutinius sprendimus dėl testavimo, apsaugos, kovos su pandemija priemonių įsigijimo, teigė, kad tai buvo tuometinis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
„Galutinius sprendimus priima ministras“, – tvirtino SAM darbuotoja.
Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą
L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ A. Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
