Darkoma ir kalba, ir valstybė

Tai - ne pirmos institucijos „perkrikštijimas", be to, ne viena institucija „perdaryta" iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę ir t.t. Pirmosios po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius sako, kad tai - darbo imitavimas, tačiau tai - dar ne blogiausia.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pakeitė įmonės pavadinimą į „Via Lietuva", minėtas Turto valdymo ir ūkio departamentas vadinasi Išteklių agentūra, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau kurį laiką yra Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Statistikos departamentas - Valstybės duomenų agentūra, „Lietuvos geležinkelių" dukterinės įmonės pakrikštytos „labai lietuviškais" vardais „LTG Link", „LTG Cargo", „LTG Infra", kaip ir „Klaipėdos nafta", kuri dabar yra „KN Energies". „Lietuvos energija" tapo „Ignitis grupe", „Lietuvos energijos tiekimas" - „Ignitis", „Lietuvos energijos gamybos" pavadinimas pakeistas į „Ignitis gamyba", o „Lietuvos energija renewables" - į „Ignitis renewables". Tokias transformacijas galima vardinti ir vardinti.

- Koks tikslas keisti institucijų, įmonių pavadinimus, jei esmės tai nekeičia, tik kainuoja pinigus bei žmogiškuosius išteklius - reikia keisti iškabas, teisės aktus ir t.t.? - „Vakaro žinios" teiravosi prof. Rimvydo JASINAVIČIAUS.

- Jei žiūrėtume iš esmės, tai pavadinimo pakeitimas yra svarbus tik jei yra pakeičiamos įstaigos ar institucijos funkcijos, vertinimo kriterijai. Grubiai kalbant, jei kažkokia įstaiga važinėjo dviračiais ir vadinosi Dviračiais važinėjančia įstaiga, o po to jai buvo nupirkti automobiliai, natūralu, kad ji turėtų būti pervadinta į Automobiliais važinėjančia įstaiga. Tačiau kur yra esmė? Ko mūsų valstybinėms institucijoms trūksta? Trūksta pagrindinių funkcijų bei atsakomybės už bent jau esančių funkcijų atlikimo rezultatus. Jei yra nustatytos funkcijos, turi būti ir nustatyta, kokie turi būti pasiekti rezultatai. Bei atsakomybė už tai. Deja, to nėra.

Arba, geriausiu atveju, aprašymus, kuriuose numatytos funkcijos, rezultatai bei atsakomybė, valdininkai rašosi patys sau. Tada, aišku, susirašo tokias instrukcijas, kad nebūtų už nieką atsakingi. O tada pavadinimo pakeitimas tėra veiklos imitavimas - esą žiūrėkite, kokią didžiulę reformą mes įvykdėme, kaip pertvarkėme instituciją, nors iš tikro pakeistas tik pavadinimas, o esmė liko ta pati.

- O kodėl lietuviški pavadinimai taip mielai keičiami į nelietuviškus - „KN Energies", „LTG Cargo" ir panašiai? Juk angliškai gerai nemokantys lietuviai net nebelabai gali suprasti, kuo tos įstaigos užsiima, nors tos įstaigos yra valstybės valdomos.

- Jei tos įmonės vykdo daug veiklos už Lietuvos ribų ir nori pritraukti tarptautinių klientų, pavadinimo pakeitimas į tarptautinę kalbą gal ir duoda šiokios tokios naudos. Tačiau jei tai nesusiję su naujų klientų paieška - irgi tėra veiklos imitacija. Kažkada buvau tarnybinėje komandiruotėje „Samsung" įmonėje. „Samsung" korėjietiškai reiškia „trys žvaigždės: „sam" - „trys", „sung" - „žvaigždės". Jie irgi keitė savo iškabą, kad visiems būtų aiškiau, į logotipą įtraukė savo tas tris žvaigždes. Tačiau pavadinimą paliko - nepakeitė į, pavyzdžiui, anglišką „three stars". Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, tų pačių korėjiečių „Goldstar" vėliau pavadinimą pakeitė į „LG". Tačiau visai kitas dalykas, kai apsijungia dvi didelės įmonės. Tada reikia keisti pavadinimą. O Lietuvoje dažnai jie keičiami vien dėl keitimo.

- O kuo naujų klientų paieškai gali padėti „Lietuvos energijos" pervadinimas į „Ignitis grupę"? Kokios kalbos tas žodis „Ignitis" iš viso yra ir ką jis reiškia?

- Atvirai pasakius, nežinau, nesidomėjau tuo („Ignitis grupės" vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad lotyniškos kilmės žodis skamba ir lietuviškai, ir kartu atpažįstamas tarptautinėje rinkoje: „Atradome lotynišką šaknį „ignitum", žodžio, kuris reiškia įžiebimą, sukūrimą naujų dalykų; jis, kaip lotyniškas žodis „ignitum", kuris tapo „ignitis", skamba pakankamai lietuviškai", - aut. past.).

- O kam reikėjo, pavyzdžiui, valstybės įmonę „Regitra" pertvarkyti į akcinę bendrovę? Vyriausybė tokiam siūlymui ką tik pritarė. Kas čia pažangesnio?

- Teoriškai AB yra kiek kitaip valdoma nei valstybės įmonė, turi būtinai turėti valdybą, kurios nariai renkami akcininkų susirinkime. Tokiu atveju lengviau keisti vadovus, jei akcininkai yra jais nepatenkinti. Tačiau jei pagrindinį akcijų paketą turi valstybės institucijos, tai toks statuso pakeitimas taip pat tėra darbo imitacija. Nebent kažkas nori („Regitra" - pelninga įmonė) dalį akcijų perleisti privatininkams, kad galėtų jiems mokėti dosnius dividendus. Kaip kad buvo „Ignitis" atveju. Tačiau tokios įmonės, kaip „Ignitis" ar „Regitra", naudojasi monopolinėmis teisėmis, pačios nustato paslaugų kainas ir tokiu būdu reguliuoja savo pelnus ir niekas negali su jomis konkuruoti.

- Kitaip tariant, gali būti, kad ir dalis „Regitros" akcijų bus išparceliuota?

- Labai įmanoma. Jei akcininkai susitars išleisti papildomą akcijų paketą, „saviakams" galės pasiūlyti jas įsigyti. Nors bendrovės, kurios yra monopolinės, privalo būti valstybinės arba bent jau akcijas pardavinėti ne „po stalu", o viešuoju būdu. Tačiau retai taip būna.

- Kai Sauliaus Skvernelio Vyriausybės sprendimu buvo privatizuota dalis „Ignitis grupės" akcijų, valdžios atstovai pareiškė, esą negalima smarkiai mažinti kainų vartotojams, nes tai pažeistų teisėtus privačių akcininkų lūkesčius. Galbūt reikėtų valstybei tas akcijas išpirkti?

- Jei jau „Ignitis" tapo akcine bendrove, turi būti priimtas įstatymas, kad visos akcijos nacionalizuojamos.

- Atlygintinai ar tiesiog nusavinama?

- Nacionalizacijos būdai gali būti įvairūs. Kai Amerikoje buvo Didžioji depresija, jos prezidentas nusprendė nacionalizuoti visų žmonių turimą auksą. Visi turėjo atiduoti už seną kainą - po 20 dolerių už unciją. O tada pareiškė, kad nuo šiol uncija kainuos 35 dolerius. Dvigubai „išdūrė" visą Tautą.

- Jei turėtumėte sprendimo galią, kaip elgtumėtės su privatizuotomis „Ignitis grupės" akcijomis?

- Pasikartosiu. Aš vadovaujuosi tokiu principu: jei kažkam yra suteiktos monopolinės teisės, tada tas „kažkas" turi 100 proc. priklausyti valstybei. Tada visas pelnas vėl grįžta į valstybės biudžetą. O dabar „Ignitis" ir turi monopolines teises, ir dar „saviakams" niekam nežinant išdalintos akcijos. Taip saviems žmonėms suteiktas garantuoto pasipelnymo šaltinis.

Prisiminkime neseną pavyzdį apie 2008-2009 m. krizę. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė atsisakė imti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo už 3 proc. metinių palūkanų ir viešai rinkoje ėmė paskolas už 9 proc. ir daugiau. Taip sudarė galimybę atskiriems mūsų žmonėms paskolinti savus pinigus už tokias milžiniškas palūkanas.

- Turbūt turite mintyje Dalią Grybauskaitę?

- Būtent. Skolinti reikėjo labai greitai, per kelias valandas. Kas apie tai žinojo - paskolino ir garantuotai uždirbo, nes rinkoje tada palūkanos buvo keliskart mažesnės. Įdomiausia, kad iš Tarptautinio valiutos fondo nesiskolinome, nes tada jis būtų įpareigojęs mažinti pensijas ir kitas išmokas. Latviai pigiai pasiskolino ir sumažino pensijas, o mes nesiskolinome, bet vis tiek savu noru sumažinome pensijas.