Daugiabučių namų atnaujinimas vyksta beveik dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu gyventojai, išgąsdinti vos ne kasdien brangstančių maisto bei paslaugų kainų, neskuba ryžtis renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12, 4 proc. Daugiausia - Birštone (60 proc.), Palangoje ir Druskininkuose (po 41 proc.), Ignalinos ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 35 proc. ir 31 proc.). O kodėl kitur delsiama?
Bepigu mažam Birštonui. Čia pakanka atnaujinti 43 namus - ir jau pasieki 60 proc. rezultatą. O šit Vilniuje, viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą" duomenimis, reikia atnaujinti 5268 daugiabučius, bet pavyko renovuoti tik 371 namą (7,04 proc.). Šiuo metu sostinėje atnaujinami 189 daugiabučiai, o dar 82 namus renovuoti dar rengiamasi.
Tiesa, kai kuriuose mikrorajonuose, pavyzdžiui, Fabijoniškėse yra tik 5 atnaujinti namai (2,37 proc.) ir nė vieno šiuo metu atnaujinamo. Nors paskaičiuota, jog Fabijoniškėse derėtų renovuoti 211 daugiabučių. Renovacija paprastai trunka 2,5-3 metus.
Štai būtent Fabijoniškių gyventojai dabar diskutuoja „Facebook" pritarti daugiabučio modernizavimui ar ne. Nes su sąskaitomis gavo tokius balsavimo lapus. Juose - jokios sąmatos, jokių kainų ar pasiūlymų variantų, jokio konkretumo. Todėl žmonės pyksta realiai nežinantys kam jie turėtų pritarti ar nepritarti. „Facebook" komentaruose vyrauja neigiama nuostata dėl modernizavimo - esą sumokėsite žvėriškus pinigus, o mažesnės šildymo sąskaitos to nekompensuos nė per 20 metų. Komentaruose teigiama, esą reikėtų „primesti", jog renovacija kainuos 800-900 Eur vienam kv. m.
Pirk katę maiše
Įmonė „Mano būstas" skelbia, jog vienas renovuotas kv. metras kas mėnesį kainuotų 1,60 Eur. Tačiau žmonės nepatiklūs. Iš pradžių norėtų sužinoti tikslią savo daugiabučio renovacijos kainą. Kiek konkrečiam butui tektų mokėti. Štai čia ir prasideda įdomūs dalykai.
Pvz., Kaune, Šilainių mikrorajone esančio namo, turinčio 62 butus, savininkams pasiūlyta balsuoti, ar pritaria, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų organizuojamas pastato energinio naudingumo sertifikato ir Investicijų plano pirkimas. Maksimali tokio pirkinio kaina - 2000 Eur su PVM. Buto savininkas turi įrašyti „pritariu" arba „nepritariu". Tad jei žmogus pritaria, tai dar nereiškia, jog jis pritaria renovacijai. Jis tik užsako, perka Investicijų planą ir sertifikatą. Ir tik vėliau, iš Investicijų plano galės išsiaiškinti, kiek namo renovacija kainuos ir ar finansiškai verta jai ryžtis. O jei dauguma namo savininkų išsigąs sąmatos ir nuspręs, jog namo renovuoti nenori, pinigai už Investicijų planą bei energinio naudingumo sertifikatą vis vien bus sumokėti.
Šiam Šilainių mikrorajono namui buvo priskaičiuota mokėti 0,74 Eur už 1 kv m. Tačiau savininkai nusprendė nei sertifikato, nei Investicijų plano nepirkti.
Panašiai raginama „pritarti" ar „nepritarti" ir kituose miestuose. Tad žmonės verčiami pritarti anksčiau nei sužino renovacijos kainą. Kai gyventojai, sukviesti į susirinkimus, ima smulkiau klausinėti jų namus administruojančių bendrovių renovacijos projektų vadybininkų, kiek kas mėnesį tektų mokėti už renovuoto pastato 1 kv. m, išgirsta miglotus atsakymus, jog viskas priklauso nuo darbų apimties, konkretaus namo sąmatos. Esą gal vieni butai keis langus, įstiklins balkonus, prašys įrengti rekuperatorius (oro vėdinimo sistemą - aut. past.), o tai jau bus papildomos paslaugos. O gal valstybės parama, siekianti 30-40 proc, sumažės.
„Konfidenciali informacija"
Kiek gyventojai kas mėnesį moka už pastato renovaciją? Administratoriai atsako, jog tai konfidenciali informacija. Esą reikia gerbti būstų savininkų privatumą. Nors niekas neklausia tikslaus adreso ar pavardės su banko sąskaita. Bet atrodo, jog labiausiai pasisekė tiems daugiabučiams, kurių gyventojai ryžosi renovuoti savo namus anksčiausiai. Kažkodėl ir jų „privatumas" nebuvo taip slapstomas.
Pvz., Kaune, Kalniečių mikrorajone esančio devynaukščio butų savininkai moka kas mėnesį tik 0,60 Eur už 1 kv. m. Renovacijai ėmė lengvatinį kreditą (94,07 proc.), valstybės parama siekė 4,11 proc., o dar 1,82 proc. sudarė pačių namo gyventojų santaupos. Be to, kuo name daugiau butų, tuo renovacija pigesnė. Pvz., devynaukščio 1 kv. m. renovacija 2017 m. Kaune kainavo 161,57 Eur, o keturių aukštų name toks pats renovuotas metras jau kainavo 242,40 Eur.
Vilniuje, 2015-2017 m. renovuotose daugiabučiuose už renovaciją kas mėnesį mokama po 20-25 Eur. Žmonės, kaip ir buvo žadėta, moka 40-70 proc. mažiau už šilumą, tačiau dalį sutaupytų pinigų vis vien tenka atiduoti už renovaciją.
Fiksuota parama
Aplinkos ministerija, norėdama mažinti biurokratiją, parengė naujas, dar neįsigaliojusias taisykles, kurias patvirtinus, valstybės parama, skiriama pastatų renovacijai, būtų skaičiuojama ne procentais, bet fiksuotais įkainiais. Jei renovuojame name būtų planuojama pasiekti energetinio efektyvumo klasę B, tai tokiai renovacijai administruoti ir statybos techninei priežiūrai vykdyti valstybė skirtų fiksuotą įkainį kiekvienam namo kvadratiniam metrui. Jei namas - iki 1500 kv m ploto, 1 kv m fiksuotas tarifas - 89 Eur. Jei namas iki 2000 kv m ploto - tarifas 54 Eur/kv m.
Atskiru tarifu valstybė apmokėtų energetinio efektyvumo didinimo priemonėms skirtos išlaidas. Mažesniam namui tarifas būtų 67 Eur/kv. m, o didesniam - 64 Eur/kv. m. Šiuo metu renovuojamiems namams galiotų senoji valstybės paramos tvarka.
Komentuoja Lietuvos būsto rūmų teisininkas Rolandas KLIMAVIČIUS:
Kalbant apskritai, jeigu žmonės gyvena senuose didžiųjų miestų mikrorajonuose, kur daugiabučiai yra blokiniai, energetiškai neefektyvūs, įranga visa - vamzdynai, liftai pasenę ir t.t., todėl reikia tą namą remontuoti, tada, aš manau, kad tokio namo renovacija apsimoka, nes valstybė duoda 30 proc. paramą ir 20-čiai metų suteikiamas lengvatinis kreditas. Manyčiau, kad tai nėra blogai.
Kiek kainuotų vieno kvadratinio metro renovacija? Labai sunku pasakyti, kokios energijos sutaupymo klasės konkretus namas sieks. Minimaliausias, optimaliausias reikalavimas - pasiekti B klasę. Tikrai ji nedaug kuo skiriasi nuo A klasės, tas energetinis efektyvumas skiriasi gal 10-20 proc., bet ir renovacijos kaina mažesnė apie 20 proc.
Kokia kaina? Prieš kelis metus norint atnaujinti namą, kad jis pasiektų B klasę, o gal ir A klasę, kaina buvo 500-600 Eur į vieną kvadratinį metrą, bet dabar statybų kainos labai brangsta, todėl pasakyti tiksliai, kiek kainuos, yra labai sudėtinga, nes namas namui nelygu. Gal namas turi avarinės būklės požymių, todėl jį reikia dar papildomai sutvarkyti. Tokiu atveju gali tekti patiems butų savininkams papildomai sumokėti, nes renovacija yra laikoma paprastuoju remontu, o jei name dar tenka sutvarkyti avarinės būklės požymius, tai jau ne paprastasis, bet kapitalinis remontas. Tiesa, renovacijų administratoriai, projektų rengėjai gali susitvarkyti taip, kad kapitalinio remonto darbų kaina įeitų į renovacijos kainą. Jeigu gyventojai pasirenka neblogą administratorių, problemos yra išsprendžiamos.
Dabar yra vajus - daryti skydinę (panelinę) renovaciją. Yra įvairūs skydai, pagaminti medžio pagrindu, tačiau tokia renovacija bus ženkliai brangesnė.
Sakote, gyventojams, dar nenusprendusiems, ar nori renovacijos, tenka mokėti už Investicijų planą ir pastato energetinio naudingumo sertifikatą? Kai kurios savivaldybės už tokius planus užmoka, bet Vilniuje - ne. Tiesa, jeigu tu toliau nedalyvauji renovacijoje, nepatvirtini to plano, tai pats už jį susimoki. Anksčiau tokie investiciniai projektai kainuodavo 800-1000 eurų, o dabar - brangiau, bet galima ir neoficialiai susitarti. Juk yra rengėjų, kurie gali preliminarų projektėlį parengti už 300-400 eurų.
Tu negali renovacijoje atsisakyti sienų apšiltinimo, stogo remonto, dar kai kurių priemonių, nes kitaip negausi valstybės paramos A ir B klasei. Bet gali atsisakyti langų keitimo, jeigu jie neseniai keisti.
Iš principo svarbiausia atnaujinti senus daugiabučius didesniuose miestuose. Galbūt gyvenant kur nors periferijoje, mažiukuose miesteliuose, kur ir nekilnojamasis turtas ten sunkiau parduodamas, o daugiabučiai tik 6-8 butų, gal ir neverta bandyti tokį namą atnaujinti. Nes sumokėsi 500 tūkstančių eurų už renovaciją, o gal tavo butas tekainuoja 20-30 tūkstančių. Gal tada geriau bandyti mažąją renovaciją - šildymo sistemas atnaujinti. Nors Rokiškio, Kauno rajonuose mačiau renovuotų namų, kuriuose tik po 10-12 butų. Gyventojai sako - čia gimėme, užaugome, todėl sutinkame užsimokėti.