1 nuotr.Naujausio Eurobarometro tyrimo duomenimis, kovojant su rūkymu Lietuva juda priešinga kryptimi negu Europos Sąjunga (ES). Lyginant 2021 ir 2024 metais paskelbtų tyrimų duomenis, paaiškėjo, kad rūkymo mastai Lietuvoje išaugo iki 29 procentų (1 proc. punktu), o vertinant bendrą ES statistiką rūkymas mažėjo 1 procentiniu punktu iki 24 procentų.
Nuo 2020 m. dalis respondentų teigiančių, kad niekada nerūkė, padidėjo 14-oje ES šalių. Tačiau Lietuvoje, priešingai, niekada nerūkiusių asmenų dalis sumažėjo iki 49 proc., net 6 proc.
Pirmiausia išbando klasikines cigaretes
Eurobarometro duomenimis, pirmasis produktas, kurį apklaustieji pradėjo reguliariai vartoti – cigaretės: ES vidurkis – 79 proc., Lietuvoje – 87 proc.
50 proc. jaunuolių 15 – 24 m. amžiaus grupėje nikotiną vartoti pradėjo nuo cigarečių, 15 proc. – nuo elektroninių cigarečių, daugiau nei dešimtadalis – nuo suktinių, o nuo kaitinamojo tabako – 2 proc. Tuo tarpu vyresnių nei 40 m. amžiaus – daugiau nei 80 proc. – nuo cigarečių. Taigi tradicinės cigaretės, nors ir mažėjantis, bet vis dar dažniausias pasirinkimas priklausomybės pradžioje.
Tyrėjai pastebi, kad rūkyti nuo cigarečių pradėjusių asmenų dalis Lietuvoje per porą metų išliko didelė ir nepakitusi. Bendrai visos amžiaus grupės nurodė, kad vos 4 proc. nikotiną pradėjo vartoti nuo el. cigarečių ar panašių įrenginių.
Kasdieniame vartojime irgi dominuoja cigaretės
Šiuo metu kasdien cigaretes rūko 72 proc. rūkančiųjų Lietuvoje. Paklausti apie alternatyvių gaminių vartojimo įpročius, vos 5 proc. respondentų atsakė, kad šiuo metu vartoja el. cigaretes. 5 proc. nurodė, kad vartoja kaitinamojo tabako produktus.
Vertinant situaciją visoje ES, 92 proc. respondentų teigia, kad jie niekada nevartojo kaitinamo tabako gaminių, t. y. tiek pat, kiek ir 2020 metais.
Eurobarometro tyrime daroma išvada, kad bedūmiai gaminiai nėra pagrindinis produktas, kurį renkasi pradedantys rūkyti asmenys. Alternatyvas dažniausiai renkasi jau rūkantys asmenys. Pavyzdžiui, el. cigaretes yra bandę 17 proc. rūkančiųjų ir 5 proc. niekada nerūkiusių žmonių.
Latvijoje ir Estijoje – prasčiau nei Lietuvoje
Visos trys Baltijos šalys neigiamai pasirodė naujausiame tyrime. Toks pat 1 proc. punkto pokytis kaip ir Lietuvoje per porą metų įvyko Latvijoje. Čia rūkančiųjų padaugėjo iki 33 procentų. Taigi, kaimynai latviai priartėjo prie Balkanų šalių, kuriose rūkymo problema yra paplitusi labiausiai: Graikija (36 proc.), Kroatija (35 proc.), Bulgarija (37 proc.).
Mažiausiai nuolat rūkančių respondentų yra Švedijoje (8 proc.), Nyderlanduose (11 proc.), Danijoje (14 proc.). Paradoksalu, kad Skandinavijos šalių pavyzdžiu dažnai sekanti Estija dabar patenka tarp valstybių, kuriose rūkymo mastai per trejus metus išaugo labiausiai. Nustatyta, kad Estijoje rūko ketvirtadalis respondentų – net 7 proc. punktais daugiau negu per ankstesnį Eurobarometro tyrimą.
Tyrimas „Special Eurobarometer 539“ skirtas išsiaiškinti Europos gyventojų požiūrį į tabako gaminius ir alternatyvas, taip pat vartojimo įpročių pokyčius. Tyrimas atliktas 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais, jame dalyvavo per 26,3 tūkst. gyventojų iš 27 ES šalių. Tarp jų – 1009 respondentai iš Lietuvos.
