Vadinamoji desovietizacijos komisija rekomenduoja nukabinti Šiauliuose esančią atminimo lentą kontraversiškai vertinamam tarpukario karininkui Jonui Noreikai, žinomam Generolo Vėtros slapyvardžiu.
„Prašėme daug pažymų, kad būtų išnagrinėta jo istorija, veikla karo metais. Šiauliuose atminimo lenta yra pakabinta ant pastato, kuriame jis dirbo okupacinėje struktūroje, todėl ta lenta pažeidžia įstatymą ir turėtų būti nuimta“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Visgi, Pakruojo rajone, Šukionių kaime, komisija rekomenduoja palikti J. Noreikos vardu pavadintą gatvę.
„Tame pačiame posėdyje buvo klausimas dėl J. Noreikos gatvės pavadinimo Šukionių kaime. Nors jo veikla kontroversiška ir tai, kad jis bendradarbiavo su fašistine valdžia yra faktas, tačiau tai yra jo gimtasis kaimas, todėl rekomendavome pavadinimą palikti“, – akcentavo V. Karčiauskas.
Atminimo lenta Šiauliuose J. Noreikai pakabinta 2010 m., ant buvusio apskrities viršininko administracijos pastato. Ji žymi, kad ten, 1941–1943 metais, J. Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku.
Prieš keletą metų aršias diskusijas visuomenėje kėlė Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos, Vilniuje. Diskusijas ji sukėlė po to, kai atminimo lentą kūju sudaužė kontroversiškai vertinamas advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas. Tąkart „Grindos“ darbuotojai lentą suklijavo ir grąžino ją ant bibliotekos sienos. Savo ruožtu savivaldybės atstovai pažadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.
Dėl A. M. Brazauskui skirto paminklo spręsti negalėjo
Komisijos posėdžio darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas dėl Kaune planuojamo statyti paminklo prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Visgi, anot V. Karčiausko, šį klausimą komisija svarstyti galės tik tuo atveju, jei dėl paminklo kreipsis savivaldybė.
„Kreipėsi privatus asmuo, o mūsų įstatymas sako, kad tokiais klausimais dėl naujai kuriamų objektų gali kreiptis tik savivaldybės. Kol savivaldybė nesikreipė, ji turi tokią teisę ir mes į savivaldos reikalus nelendame“, – aiškino V. Karčiauskas.
Birželį Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui. Visgi, nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar Laikinojoje sostinėje iš tikrųjų turėtų iškilti paminklas.
Balsuojant dėl siūlymo susilaikė trys „Vieningo Kauno“ atstovai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Vieningos pozicijos prieš laikėsi visi tarybos konservatoriai, išreiškę kritiką, jog Kaune nėra aiškios istorinės atminties politikos.
V. Matijošaičio siūlymas spėjo sulaukti kritikos ir nacionaliniu lygmeniu – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais, mat, anot ministro, A. M. Brazausko paminklui ne vieta greta tarpukario prezidentų.
Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.
A. M. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas. A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d.