Didžiausia sostinės bėda - švaistymas

-V.Benkunskas pareiškė, kad galbūt nacionalinio stadiono juostelės šią kadenciją ir nepavyks perkirpti. Dar pernai buvo paskelbęs naują terminą - 2026 m. pabaiga. Kas vėl trukdo? Juk savivaldybė sutiko projektą pabranginti, „Hanner" savininkas Arvydas Avulis pažadėjo prisijungti, perpirkdamas akcijas iš „BaltCap" valdomos įmonės ir t.t., - į Aleksandrą NEMUNAITĮ kreipėsi „Vakaro žinios".

- Avulis jokiu būdu dar neprisijungė, tą reikia pabrėžti. Avulis tik yra paskelbęs, kad perpirktų „BaltCap" valdomos įmonės akcijas, jei sostinės taryba ir dabar jau Europos Komisija pritartų projekto pabrangimui. Ir jam prailgintų terminą. Taryba sutiko, dabar laukiama Europos Komisijos sprendimo - ar ši pritars projekto pabrangimui ir ar jam prailgintų terminą. Nes per sutartus terminus nėra realu stadioną pastatyti: pagal galiojančią sutartį viskas, ką buvome sutarę pastatyti, jau turės stovėti šių metų liepos 3 dieną.

Europos Komisija vertina, ar valstybė ir savivaldybė neprisideda per daug, sukuriant kažkam verslą. Aš neabejoju, kad prisideda. Nes Vilnius iškart sumokės už pastatus, po to 22 metus kasmet mokės po 5,5 mln. eurų už jų išlaikymą. O operatorius tuos pastatus nuomos pačiai savivaldybei. Pavyzdžiui, mes nuspręsime, kad mūsų sporto mokykloms reikia stadionų. Tai ir nuomosimės iš to, kas juos prižiūrės.

Ar Europos Komisija spės sprendimą paskelbti iki liepos 3 d. - klausimas. Girdėjau, kad lyg jau ir gautas preliminarus teigiamas sprendimas, todėl gali būti, kad V.Benkunskas gudrauja. Tačiau Konkurencijos tarybos vadovas sakė, kad su Europos Komisija tokie dalykai derinami nuo metų iki dviejų, tai tokiu atveju tikrai neturėtų suspėti. Tada liepos 3 d. aš nueisiu su antstoliu ir užfiksuosiu, kad, pasibaigus sutarties laikotarpiui, visi darbai nėra atlikti ir ieškosime kompensacijų.

- Tai liepos 3 d. sutartis su „BaltCap" galės būti nutraukta?

- Nereikės nutraukinėti, ji tiesiog pasibaigs. Nutraukti galėjome ir taip, pasinaudodami, kad „BaltCap" kelia rankas į viršų ir sako, jog nėra finansiškai pajėgūs vykdyti projekto.

- Tačiau V.Benkunskas sako: „Politiškai galbūt buvusi gera proga pasinaudoti „BaltCap" skandalu, bandyti nutraukti sutartį ir atsisveikinti su tuo projektu, bet reikia suprasti, kad būtų labai skaudūs padariniai".

- Čia yra jo labai kvaila teorija, kurią kažkodėl ir kiti pasigauna. Kokie teismai, jei kita pusė pati pripažįsta negalinti projekto tęsti finansiškai? Tereikėjo paprašyti, kad ji tą patį patvirtintų raštu. Viskas.

Ką aš daryčiau? Iš „BaltCap" nusipirkčiau statybos leidimą bei projektinius pasiūlymus. Ir tada miestas viską valdytų pats. Tada gali paprasčiausiai daug mažesne apimtimi pabaigti statybas: nueiti kad ir pas tą pačią „Narestą" (ji 2023 m. pasirašė generalinės rangos sutartį dėl nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje pirmojo etapo statybų; sutartis pasirašyta su stadiono projektą įgyvendinančiu koncesininku - investicijų bendrovės „BaltCap" įmone „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas", - aut. past.), kuri šiuo metu yra pradėjusi statybas. Paklausi, per kiek ir už kiek ji pastatytų vien stadioną be sporto miestelio šalia. Jei tai būtų buvę padaryta prieš metus, jau balandį turėtume stadioną. Reikėjo tik svarstyti, kokiomis sąlygomis skirstomės su „BaltCap".

Bet ne, buvo daroma atvirkščiai - „BaltCap" buvo gelbėjamas. Vieną dieną iš Šarūno Stepukonio buvo gautas prašymas pabranginti projektą, o jau rytojaus dieną savivaldybė paskelbė užsisakanti papildomų darbų tam, kad prailgintų terminą.

- Tai kada kirpsime stadiono juostelę ir ar iš viso ją kada nors kirpsime?

- Bent jau Benkunskas šią kadenciją tikrai nekirps, nes iki 2027 m. kovo mėnesio stadiono pastatyti neįmanoma. Net jei bus gautas Europos Komisijos leidimas, Avulis nusipirktų „BaltCap" valdomos įmonės akcijas ir taptų projekto savininkas, iki kadencijos pabaigos tikrai nespės. Tačiau Benkunskas turi šansų bent jau pradėti. Jei 2027 m. kovą meru bus išrinktas Aleksandras Nemunaitis, reiškia, stadionas 2028 m. vasarą jau veikiausiai stovės.

- Kita aktualija. Savivaldybė skelbė, kad mokesčius už automobilių parkavimą didins, nes nori, jog kuo daugiau vairuotojų persėstų į viešąjį transportą, tačiau tuo pačiu pastarasis branginamas kone dvigubai. Ar įžvelgiate logiką?

- Logikos čia nėra, čia tėra privačių vežėjų interesų tenkinimas. Buvo nuspręsta atiduoti privatininkams 30-40 proc. maršrutų (naujų ir patankintų), konservatorių ir Laisvės partijos iniciatyva taryba prieš maždaug metus nubalsavo, kad dar tie vežėjai operuos naujais elektroautobusais. Dar tuo pat metu miestas pats naujina savo parką. Visa tai įskaičiuota į kainą - ir privatininkų naujų transporto priemonių pirkimas. Keista, kad dėl 20 mln. eurų poreikio sukeltas toks šaršalas, kai savivaldybė pati gali padengti šias išlaidas. Taip, jos didelės, bet miestui, turinčiam 1,6 mlrd. eurų dydžio biudžetą, kažkaip neprotinga programuoti tokią neapykantą žmonių, kurie naudojasi viešuoju transportu.

- Feisbuke rašote, kad Vilniaus miesto savivaldybė vėl planuoja projektą, kuris, užuot tarnavęs vilniečiams, atrodo kaip dar viena „auksinė galimybė" saviems. Planuojama statyti 1300 vietų automobilių stovėjimo aikštelę už 37,8 mln. eurų. 2021 m. buvo planuota, kad tokios apimties projektas kainuos apie10 mln. eurų - maždaug 4 kartus mažiau. Galite plačiau papasakoti apie šį projektą?

- Aikštelė planuojama prie Antakalnio poliklinikos. Esmė tokia, kad jau ir dabar ten yra kelios įrengtos aikštelės, tačiau nustatytas ir dar daugiaaukštės aikštelės poreikis. Iš esmės viskas teisinga, būtų gerai, kad išspręstume problemą tiems, kas atvažiuoja į ligoninę bei polikliniką kaip pacientai, ir personalui. Tačiau nepatinka kaina ir tai, kad viskas daroma patyliukais, nes konkursas jau įvykęs.

Tik dabar rūpinamės, kaip gauti leidimą, nes tokiems projektams reikia gauti savivaldybės kontrolieriaus leidimą. O kontrolei net ir 10 mln. eurų atrodo nepagrįsta.

Įdomu, kad iš tų 1300 vietų apie pusė jau yra įrengtose aikštelėse. Likusioms vietoms planuojama statyti daugiaaukštę aikštelę už beveik 38 mln. eurų. Viena stovėjimo vieta kainuotų beveik 30 tūkst. eurų. Tačiau kadangi pusė jau yra įrengta ir gal tik juostas reikės nubraižyti, tai reiškia, kad už tą statinį sumokėsime kosminius pinigus. O paskui operatorius dar pastatys savo užkardas ir iš vairuotojų ims pinigus.

- Vilniečiai dažnai piktinasi dėl slidžių šaligatvių, ypač gyvenamuosiuose rajonuose. Kodėl problema metų metus nesprendžiama?

- Visų pirma, taip yra dėl idiotiškos tvarkos, kai neretai gatvę ir šalia jos einantį šaligatvį valo skirtingos įmonės. Todėl neretai pamatysite, kad sniegas nuo gatvės keliauja ant šaligatvio. Tačiau svarbiausia, kad nėra kontrolės. Yra numatytos baudos už nekokybiškas paslaugas, bet kažkas neveikia.

- Kokią pagrindinę Vilniaus problemą įvardintumėte?

- Pinigų taškymą. Ačiū Dievui, miestas jau turi pinigų, bet jie yra taškomi. Konkretus pavyzdys, kaip, prisidengiant geru tikslu, parceliuojama krūva pinigų. Dabar mes svarstome galimybę statyti 9 objektus: 5 darželius ir 4 mokyklas. Niekas nesiginčija, kad šių objektų reikia. Tačiau kai išgirsti, už kiek norima statyti, tai antakiai patys pasikelia. Sąmatoje darželio kaina - 12 mln. eurų. Baksnoju, kad Kaunas prieš metus tokį pat darželį statė už 3,5 mln. eurų, bet... Mokykla irgi neturi kainuoti 24 mln. eurų. Visų 9 objektų bendra sąmata - 160 mln. eurų, kai ekspertai sufleruoja, kad viskas turėtų kainuoti bent perpus mažiau. Tokiu atveju savivaldybė vien čia sutaupytų apie 80 mln. eurų. Deja, miestas labai neefektyviai elgiasi su pinigais ir todėl mums trūksta lėšų kitiems dalykams.