Dirbtinis intelektas - ir pagalbininkas, ir kenkėjas

Greita informacija neugdo kantrybės

Dviejų dukrų mama vilnietė Oksana dalijasi savo patirtimi draugystėje su technologijomis ir dirbtiniu intelektu.

„Mano penktokė dukra, atradusi „Google Lens" programėlę, pabandė ja naudotis atlikdama anglų kalbos namų darbus. „Vaikai ta programėle naudojasi, bet mano dukrai nepatiko. Pasakė, kad verčia netinkamai. Pavyzdžiui, „I like coffee very much"/Aš labai mėgstu kavą. Galima pamanyti, kad „like" reiškia „labai". Kadangi taip, tai dukra vertėsi po vieną žodį per „Google" vertėją, - pasakojo Oksana. - DI verčia sakiniais, pakeisdamas žodžių seką išverstame sakinyje pagal tos kalbos taisykles. Todėl sunku suprasti, kokia konkretaus žodžio reikšmė."

Pasak pašnekovės, naudojimasis DI, automatiniais vertėjais turi savų pliusų ir minusų. Žinoma, informacija tampa pasiekiamesnė, prieinamesnė.

„Kitas aspektas yra tas, kad šiuolaikiniai vaikai dažnai pasižymi nekantrumu. Greitas informacijos gavimo poreikio patenkinimas tikrai neugdo kantrybės. Norėčiau, kad mano vaikai žinotų, kad yra kitų būdų informacijai gauti - žodynai, enciklopedijos ir kita", - kalbėjo vilnietė.

Popieriniais žodynais nesinaudojama

„Digiklasės" anglų kalbos mokytoja Jana Van GUCHT atliko 30 skirtingų mokyklų mokinių apklausą ir paaiškėjo, jog 60 proc. mokinių prisipažino naudojantys DI įrankius, „ChatGPT". Mokytojos teigimu, kai kurie moksleiviai pasakojo patys pastebintys, jog daug vaikų moksle naudojasi DI įrankiais. Kitų mokyklų vaikai sako, jog jų mokykloje tokia praktika neprigijo.

„Tai labai individualu, labai daug priklauso nuo to, kaip patys mokiniai žvelgia į naudojimąsi dirbtiniu intelektu. Vieni vaikai traktuoja, kad tai nesąžiningas darbas, kiti sako, kad taip lengviau atlikti užduotis. Bendrai, DI įrankiai - tai labiau pagalbinė priemonė mokslui. Nėra taip, kad visą darbą nudirbs programėlė", - sako anglų kalbos mokytoja.

Mokiniai prisipažįsta, jog kai kurie mokytojai mano, kad DI įrankiai moksle yra blogis. Tačiau vaikai draugauja su technologijomis ir pastarųjų neišguisi. „Popieriniais žodynais mokiniai jau nebesinaudoja, spėju, kad padeda „Google" vertėjas. Laikai labai pasikeitė. Anksčiau vaikai turėjo daugiau laiko, be aplinkos spaudimo, kad reikia turėti normalų draugų ratą, būrelius lankyti. Dabar mokiniai skuba, jiems svarbu ne tik mokykla, bet ir pritapimas visuomenėje. Žinoma, tai buvo svarbu visais laikais. Bet dabar atsirado milijonas galimybių lygintis su kitais internete", - tikino mokytoja.

Paklausta, kaip technologijos veikia mokinių kūrybiškumą, saviraišką, pašnekovė sakė, jog mokiniai šiais laikais nėra tradiciškai - kaip visuomenė pratusi įsivaizduoti - kūrybiški. Pasak mokytojos, daug vaikų montuoja vaizdinę medžiagą. „Atrodo, koks čia kūrybiškumas? Bet jie save ten mato. Gal tai nėra tradicinis kūrybiškumas, pavyzdžiui, kaip tapyti paveikslus. Ar tai yra blogai? Ne. Tiesiog kitaip."

J.Van Gucht akcentuoja: dirbtinis intelektas gali būti gera priemonė, gali padėti moksluose, bet turi būti saikas, balansas. Tai jau paties mokinio atsakomybė.

Naujų kursų nebūtinai reikia

„Vakaro žinios" klausė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos, ar mokyklose reiktų daugiau švietimo dirbtinio intelekto tema tiek mokiniams, tiek mokytojams. Kas tuo švietimu turėtų užsiimti? Pasak Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidento Lino Petkevičiaus, kaip savo laiku išmokti ir įgusti ieškoti informacijos „Google" ar naudotis „Excel" yra skaitmeninis įgūdis, analogiškai yra ir su DI sprendimais.

„Mokėti labai detaliai nupasakoti, kokio vizualo nori, kad DI sugeneruotų, užduoti tikslius klausimus ir klausimų eigą ieškant atsakymo - tiesiog praktinis įgūdis, bus būtinas artimuoju laikotarpiu, - kalbėjo L.Petkevičius. - Šiuo metu yra ypač daug informacijos ypač anglų kalba apie DI įrankius. Naujų mokymų ir kursų nebūtinai ir reikia kartais, visgi ko reikia - kursų atrankos, ką atsirinkti pasimokyti. Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė sarašą įrankių, kurie naudingi mokytojams. Gerųjų pavyzdžių turime."

Komentuoja prozininkė, poetė, literatūros kritikė Renata ŠERELYTĖ:

Kiek tenka susidurti internete su dirbtinio intelekto kūriniais - tekstais ar piešiniais - man tai nėra tikra. Ir tas netikrumas yra gana stipriai juntamas. Dirbtinis intelektas kuria tekstus, tačiau jis nieko naujo nesugalvoja: skolinasi, vagia, kopijuoja. Be to, dirbtinis intelektas neturi humoro jausmo, - tai didelis trūkumas. Jeigu žmogus turi kalbinę klausą, spalvinį supratimą, tu jo neapgausi su „dirbtiniais menais".

Ar dėl naudojimosi dirbtinio intelekto įrankiais ateityje turėsime mažiau kūrėjų? Žinokite, kur nespjausi, ten kūrėjas (juokiasi). Gal ir geriau būtų, jei jų būtų mažiau. Atsiprašau už tokią ironiją. Knygas skaitančių žmonių visais laikais nebuvo labai daug. Skaitantis žmogus, turintis literatūrinį skonį, nepasiduodantis literatūrinėms madoms, niekada nepriklausys daugumai. Taigi ir ateityje panašią situaciją, manau, turėsime. Nebus taip, kad niekas neskaitys, nebus ir taip, kad visi skaitys.