D.Radzevičius apie R.Žemaitaičio inicijuotą LRT auditą: tai neturėtų tapti keršto įrankiu

„Pats auditas savaime (…) visą laiką yra labai geras dalykas (…) bet, aišku, jeigu inicijuojamas su politinėmis kokiomis nors potekstėmis ir politiniais tikslais, jeigu nėra aiškių kai kurių galbūt kriterijų, (...) tai, aišku, galima sugadinti visą reikalą. Politikų noras su blogomis arba piktomis intencijomis, išankstinėmis nuostatomis bet ką patikrinti ir po to iš to kažką padaryti, aišku, gali diskredituoti ir pačią idėją“, – Eltai sakė D. Radzevičius.

„Politikai turėtų būti pakantūs bet kokiai kritikai (…) Bet ponas Žemaitaitis, mano galva, kaip politikas itin jautriai reaguoja į bet kokią kritiką ir, šiuo atveju, audito inspiravimą, man atrodo, paverčia savotišku keršto įrankiu“, – pridūrė jis. 

Anot paties šia iniciatyvą iškėlusio R. Žemaitaičio, yra pagrindo kelti klausimą, ar finansai LRT yra naudojami tinkamai, ar nėra vykdomi su korupcija susiję veiksmai.

„Mes daugiau mažiau turime informaciją iš LRT vidaus, kur pasakoja kosminius dalykus. Sunku patikėti, kad valstybinėje televizijoje, kad valstybinėje įmonėje tokie procesai vyktų. Jeigu būtų ministerija ar bet kokia jai pavaldi įstaiga, įmonė – čia būtų skandalas“, – šią savaitę kalbėjo politikas.

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pripažįsta, jog pati audito idėja nėra bloga, vis dėlto, jos teigimu, konkrečiu LRT atveju inicijuotame audite galima įžvelgti ir politinę potekstę.

„Pirmiausia, pradėti reiktų nuo to, kad šiaip auditas nėra blogas dalykas, kalbant apie institucijas, įstaigas, organizacijas, kurios yra finansuojamos iš biudžeto. Tai čia kaip ir viskas šitoje vietoje tvarkoje“, – Eltai  teigė politologė.

„Iš tų kalbų matyti daug tokio, nepabijosiu pasakyti, populistinio pasisvaidymo atlikti tyrimą, ar tik nėra „dvaras uzurpavęs‘‘ šitą visuomeninį transliuotoją. (...) Tada truputėlį pametama yra mintis, prasmė ir tikslas, vardan ko tai turėtų būti apskritai daroma“, – pažymėjo politologė.

Įžvelgia privačių interesų atstovavimą 

LŽS pirmininkas pažymi, jog „Nemuno aušros“ lyderis ne kartą yra viešai kritikavęs ne tik LRT, bet ir kitas žiniasklaidos priemones. Todėl, D. Radzevičiaus teigimu, siekiant išvengti viešų ir privačių interesų supainiojimo, R. Žemaitaitis nuo politinių procesų, susijusių su LRT auditu, turėtų nusišalinti.

„Aš jį taip ir vadinu – Žemaitaičio auditas. (...) Ir rinkimų kampanijos metu aš jau ne vieną kartą girdėjau labai daug kritiškų, kai kada net piktų žodžių iš pono Žemaitaičio ne tik LRT, bet ir kitos žiniasklaidos atžvilgiu. (...) Ir tai, kad jis norėtų (...) patikrinti kažką LRT, R. Žemaitaitis neslėpdamas kaip politikas buvo deklaravęs“, – teigė LŽS vadovas jis.

„Ir aš labai norėčiau, kad ir pono Žemaitaičio prieš tai buvę pasisakymai įvairūs būtų jam pretekstas labiau nusišalinti nuo šitų reikalų nei juos proaktyviai stumti, nes aš čia įžvelgiu labiau ne viešų, o privačių interesų atstovavimą“, – pridūrė jis.

Didžiausia grėsmė slypi audito rezultatų interpretacijose

KU politologė akcentuoja, jog šiuo metu daug klausimų bei abejonių kelia ne tik inicijuoto audito motyvai, bet ir galimos rezultatų interpretacijos.

„Šitoje vietoje aš matau didžiausią pavojų, kaip bus interpretuojami rezultatai, jeigu auditas (…) bus finansinis, kai visi nori surasti „dvaro auksą“. Man labai įdomu, kad jeigu bus kažkokios (…) to paties nacionalinio transliuotojo, veiklos tobulinimo rekomendacijos pateiktos, kaip jos bus interpretuojamos ir kaip jos bus pristatomos visuomenei“, – Eltai sakė G. Burbulytei -Tsiskarishvili.

„Klausimas, kiek žmonių klausosi tiktai, ką ištransliuoja pavyzdžiui, politikai ar galiausiai ir žiniasklaidos antraštėse ką perskaito ir išgirsta, ir kiek iš tikro atsiverčia dokumentą paskaityti. Mes gi puikiai suprantam, kad dokumentą paskaityti labai retas atsiverčia“, – pridūrė ji.

Šališkumo nulemtos interpretacijos grėsmę įžvelgia ir D. Radzevičius.

„Žemaitaičio auditas man nelabai smagiai skamba. Man žymiai geriau skambėtų Valstybės kontrolės ar ten koks kitoks auditas nei pono Žemaitaičio auditas. Pono Žemaitaičio, kaip politiko, reputacija ir intencijos, deja, bet šiuo metu nekelia jokio didelio pasitikėjimo“, – Eltai sakė LŽS lyderis.

„Politizuotas auditas, paskatintas nepatenkintų nuostatų, diskredituoja pačią idėją. (…) Jeigu dar audito komitete dirbantys žmonės bus politikai, kurie irgi priklauso tai pačiai partijai, tai intencijos (atlikti auditą – ELTA) man kelia įtarimų. Netgi galėčiau drąsiai pasakyti, verčia jau iš anksto abejoti bet kokiais rezultatais ir ypač jų interpretacijomis, kurias partija pateiks“, – pridūrė jis .

D. Radzevičiaus teigimu, itin svarbu, jog LRT auditas netaptų dirbtiniu jau esamų nuostatų pritempinėjimu prie tyrimo rezultatų.

„Pats auditas viešųjų pinigų naudojimo visada yra geras dalykas, jeigu jis atliekamas, pirmiausiai, nepolitizuotai, antra – profesionaliai, na ir trečia – jei išvados iš tikrųjų koreliuoja su tais skaičiais, kurie buvo pateikti. Turiu omenyje, kad kriterijai labai aiškūs ir atitinka išvadas, o ne prie išvadų pritempiami skaičiai kažkokie“, – Eltai sakė LŽS vadovas.

„Man tai panašu truputėlį yra į imitaciją. Norisi tikėti bent jau tų auditorių profesionalumu (…)“, – antrino KU politologė.

ELTA primena, kad pavasario sesijos metu Seimas ketina apsispręsti, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą. 

Jeigu būtų pritarta šiai iniciatyvai, Valstybės kontrolei bus pavesta iki rugsėjo 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant LRT 2021-2024 m. veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“.

Nutarimo projektą parašais parėmė pusė Seimo – 71 parlamentaras iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

Šią iniciatyvą sakė palaikantis ir premjeras Gintautas Paluckas. Vis dėlto, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, jog ši iniciatyva neturėtų tapti politinio lauko kovų objektu. 

„Yra numatytos procedūros, kaip pinigai turi būti naudojami, kokios ataskaitos turi būti daromos ir t. t. Tai gal ir prasminga būtų tai padaryti, nes gandų, sąmokslo teorijų yra daug. Svarbu, kad LRT netaptų politinių kovų objektu“, – Eltai trečiadienį teigė S. Skvernelis. 

Savo ruožtu išplatintoje LRT pozicijoje nurodoma, jog visuomeninis transliuotojas teigiamai vertina visas audito iniciatyvas, tad jeigu Seimas paves Valstybės kontrolei atlikti patikrinimą, tai bus vertinama kaip galimybė gerinti ir efektyvinti veiklą.

Tiesa, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šioje iniciatyvoje teigė įžvelgianti ir galimą spaudimą žiniasklaidai. 

„Yra tam tikras automatizmas LRT finansavime ir, matyt, esmė ir yra tame, kad nereikėtų jo peržiūrėti, nereikėtų kas kartą politikams priiminėti sprendimus. (Turi būti – ELTA) išlaikytas pagarbios distancijos principas tarp politikų, tarp formalią galią turinčiųjų ir žiniasklaidos. Manau, kad to principo laikymuisi dabar yra keliamas pavojus“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė politikė.

Atlikti LRT auditą – vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Gruodį „aušriečio“ pirmininkaujamas Seimo Audito komitetas pasiūlė Valstybės kontrolei imtis tokio audito.

Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų.