Ekspertai: svarbu, kad skaitmeninė atskirtis netaptų socialinės atskirties didėjimo priežastimi

„Iš tikrųjų tokius atvejus galima priskirti tiek skaitmeninei tiek socialinei atskirčiai (...). Apskritai terminas skaitmeninė atskirtis apima prieigos prie kompiuterio ar interneto neturėjimą ir tai reiškia tam tikrų žmonių ar visuomenės grupių atsiskyrimą nuo visuomenės. Dalis dėl technologijų neturėjimo ar menko gebėjimo jomis naudotis negali paslaugų gauti gyvai, patiria diskriminaciją ir negali pilnai įsilieti į visuomenę“, – trečiadienį LRT radijui aiškino A. Gluchovska.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, tiek viešosios paslaugos, tiek verslas adaptuojasi ir vysto skaitmeninius paslaugų tiekimo kanalus. Sumažėjusi neskaitmeninių paslaugų paklausa lemia mažesnį jos prieinamumą, tačiau diskriminacijos pėdsakų ji neįžvelgia.

„Situacija ta, jog per 50 proc. gyventojų nesilankė banko skyriuje per praeitus metus (...). Vis tik finansų įstaigos supranta, kad yra visuomenės dalis, kuri nėra skaitmenizuota ir nesiskaitmenizuos dėl įvairių priežasčių, todėl yra laikomi tie alternatyvūs kanalai. Yra skyrių tinklas ir iš esmės visos paslaugos gali būti suteiktos telefonu“, – sakė E. Čipkutė.

Bankų asociacijos prezidentė teigė, kad skaitmenizacijos mastai nelėtės, o blogiausiu atveju tai gali tapti socialinės priežasties atskirtimi. Taip įvyks jei į problemą nebus žvelgiama kompleksiškai, o atsiliekančiai visuomenei daliai nebus suteikta tinkama pagalba.

Sveikatos apsaugos viceministras Olegas Niakšu tikino, kad skaitmenizacijos procesas tikrai nesustos, bet įvairios kompleksinės priemonės gali apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes nuo atskirties. Vis dėlto, viceministras nežada greitų rezultatų ir prašo gyventojų kantrybės ir supratimo.

„Manau mums visiems reikia kantrybės ir supratimo, kad čia yra procesas. Čia neužteks vienų mokymų (...). Galime žiūrėti ir per šeimos prizmę, realizuota galimybė sveikatos portale šeimos nariams priregistruoti pacientą senjorą. Turime galinti juos per nuolatinius mokymus, per tą gražią frazę, kad jiems pavyks, drąsinti žmones“, – teigė O. Niakšu.

Diskusiją apie vystančius skaitmenizacijos mastus pradėjo praėjusią savaitę nuskambėjusi žinia, kad pasibaigus vasarai iš Lietuvos geležinkelio stočių nebeliks galimybės traukinio bilietus įsigyti kasose.

Numatyta, kad iš 12 šiuo metu veikiančių kasų, 4 didžiuosiuose miestuose veiks tik kaip informacijos centrai, o 8 kasas planuojama uždaryti vasaros pabaigoje.

Bilietą įsigyti bus galima specialiuose bilietomatuose, „Perlo“ terminaluose, internetu arba traukinyje.