Ekstremalūs gamtos reiškiniai kelia grėsmę seniems daugiabučiams: išeitis - renovacija

Daugiabučio renovacija primena dviejų sluoksnių sistemą: vienas sluoksnis šildo namą, taip sumažindamas šilumos nuostolius, o kitas - išorinė danga, kaip fasadas ir stogas, apsaugo pastatą nuo atmosferos poveikio, įskaitant temperatūrų svyravimus, stiprų lietų, sniegą ir vėją.

„Artimiausiais metais lietaus sulauksime dažniau, o jei pastatas nėra atnaujintas, tai gali sukelti rimtų problemų. Pavyzdžiui, jei lietaus nuotekų sistema nesugeba pašalinti viso vandens, vanduo gali apipilti sienas, o netinkamai įrengtos nuogrindos leidžia jam patekti į rūsius ar pirmuosius aukštus. Ruošiantis renovacijai svarbu atsižvelgti ir į aplinką. Žaliosios erdvės, net ir nedidelės pievelės ar krūmokšniai, gali padėti sukurti palankesnį mikroklimatą ir užkirsti kelią potvyniams“, - sako klimatologas Justas Kažys.

Pažeidžiamiausi - sienos ir stogai

Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris pasakoja, kad kiekvienas daugiabutis plokščiu stogu projektuojamas taip, kad galėtų atlaikyti tokias liūtis, kurių vandens kiekis nuo stogo per vidinį surinkimą pasišalintų per keturias valandas. Jei lietaus surinkimo sistemos yra blogai prižiūrimos, vanduo gali kauptis prie parapetų ir per jų konstrukcijas patekti į sienas ir denginį.

„Esant užšalimo galimybei, įmirkusi sienos konstrukcija tampa labai jautri. Dažnai stebime mūrinių parapetų irimą. Senos statybos daugiabučiai nėra sandarūs dėl konstrukcinių sienų sprendinių, todėl stiprėjant vėjams jie tampa labiau „prapučiami“, kas gali lemti šilumos nuostolius. Tam ypač jautrus Lietuvos pajūris, kur dėl vyraujančių vėjų lietaus pastato fasadams kliūva daugiau nei stogui“, - sako A. Šneideris.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pastato apšiltinimas be geros ventiliacijos niekada neduos laukiamo efekto, todėl renovuojant daugiabutį būtina apsvarstyti ir naujos vėdinimo sistemos įrengimo galimybes.

Vis didesne grėsme tampa drėgmė

J. Kažys atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku viena kenksmingiausių sąlygų seniems daugiabučiams yra atšylančio ir užšalančio lietaus vandens efektas.

„Šaltuoju metų laiku vis dažniau pasitaiko temperatūros ciklų, kai temperatūra pakyla virš 0 °C per vieną ar kelias paras, o vėliau nukrenta žemiau nulio, ir tai yra viena blogiausių sąlygų išorinių dangų atsparumui. Į mikrotarpus įsiskverbęs vanduo skatina plyšių atsiradimą ar medžiagų skilinėjimą bei mažina pastatų energinį efektyvumą, nes taip prarandama daug šilumos. Tai kartu didina ir šildymo išlaidas“, - teigia klimatologas.

Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus vadovė Aušra Jarmoškienė pratęsia, kad nesandarios pastato konstrukcijos leidžia drėgmei patekti į butus, atsiranda pelėsis. Nuo drėgmės tinkamai nėra izoliuoti ir pamatai, tai juos silpnina ir kelia grėsmę pastato stabilumui. Daugiabučiuose esančių balkonų plokščių betonas veikiamas atmosferos poveikio pradeda trupėti, atsiranda armatūros korozija, o tvirtinimo elementai susilpnėja, o tai jau kelia pavojų ne tik gyventojams, bet ir praeiviams.

„Daugiabučių pastatų modernizavimo metu įgyvendintos priemonės gali ženkliai padidinti pastatų atsparumą atmosferos poveikiui. Pagrindiniai darbai turėtų būti pamatų apšiltinimas ir hidroizoliacijos įrengimas, išorinių sienų ir stogo apšiltinimas, balkonų plokščių remonto, stiprinimo bei sutvirtinimo darbai, 3-jų stiklų langų įrengimas“, - įžvalgomis dalinasi ekspertė.

Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas valstybės paramai senos statybos daugiabučių namų renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užsakymo numeris 60