1 nuotr.Lietuvos valdžiai įvairiais būdais skatinant šalies gyventojus atsisakyti transporto su vidaus degimo varikliais, keičiant jį į elektromobilius, vis aktualesnis tampa pastarųjų įkrovimo klausimas. Tiesa, įkrovimų stotelių pasiūla taip pat auga, tačiau specialistai teigia, kad jų kainos yra išpūstos, ir už tai tenka mokėti visiems šalies gyventojams.
Nesupranta, už ką tiek mokėti
Elektros ir elektronikos technologijų ekspertas (redakcijai pavardė žinoma - red.past.)„Vakaro žinioms" teigė, jog jam kaip mokesčių mokėtojui nepatinka, kad tenka brangiai mokėti už įkrovimo stotelių įrengimą. „Stotelė yra viso labo jungtis tarp elektros tinklo ir automobilio, turinti išjungiklį. Stotelė elektros negamina ir nekaupia. Stotelės išjungiklis gali būti valdomas telefonu ir programuojamas - šiais laikais tai labai pigu, - sakė ekspertas. - Kai vien už stotelę žmogus moka tiek, kiek metams kainuotų benzinas, tai supranti, kad tokiam mokėtojui galvoje negerai. Ir nesupranti, kodėl dalį šių išlaidų turi padengti visi mokesčių mokėtojai. Jeigu ta stotelė inkrustuota kokiais gražiais indikatoriais ir mygtukais, tai kodėl už juos privalo mokėti visi?"
Įprastai, formuojant valstybinę politiką vienu ar kitu visuomenei svarbiu klausimu, turėtų būti kviečiami ir tos srities ekspertai. Užsiminus apie tai, mokslininkas nusijuokė ir atsakė, kad, taip, kviečiami, tik jiems diskusijose neleidžiama išsižioti. „Arba pakviečiami keli „ekspertai", kurie šneka, apie tai kur kažką girdėję. Gal jie reklamos kokios pripumpuoti ar už tokias kalbas jiems sumokėta?" - svarstė mokslininkas. Jis pasakojo pats turintis elektromobilį ir prieš pirkdamas domėjosi įkrovimo stotelių kainomis. Jam stotelė pasiūlyta už kosminę kainą, bet problema ta, kad pigių Lietuvos rinkoje esą nėra.
„Paskaičiavau, jog stotelės kaina yra tokia, kad man metams užtektų degalams vidaus varikliu varomam automobiliui. Jau tai sunkiai suvokiama, bet čia - vien stotelės kaina, o juk dar atskirai reikia už elektrą mokėti, - teigė jis. - Žinoma, yra žmonių, kuriems pinigai nesvarbu. Pažiūri - graži stotelė, ir ima negalvodami, kas ten viduje yra ir kiek tas realiai turi kainuoti."
Sukomplektuotos elektromobilių įkrovimo stotelės kaina, be įrengimo darbų, prasideda nuo maždaug 800 eurų (galvojant apie privatų naudojimą). Statant stotelę įmonės ar prekybos centro teritorijoje, kaina gali siekti iki beveik 35 tūkst. eurų
Ambicingi planai
Susisiekimo ministerija nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvi elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra.
„Lietuvoje veikia apie 1,8 tūkst. viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų. Jų skaičius, lyginant su 2020 m., padidėjo net 6 kartus (2020 m. buvo tik apie 300), - patikslino institucija. - Viešai prieinamos įkrovimo prieigos veikia šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse, jos įrengtos nacionaline, savivaldybių ir privačių operatorių iniciatyva. Įkrovimo paslaugą vykdo apie 50 viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatorių. Mūsų tikslas, kad 2030 m. tokių prieigų šalyje būtų ne mažiau kaip 6 tūkst., todėl įkrovimo infrastruktūros tinklas toliau bus plečiamas."
Taip pat ministerija nurodė, kad Lietuvoje pradedama vystyti ir sunkiųjų elektrinių transporto priemonių ir autobusų įkrovimo infrastruktūra.
„Tikslas - iki 2030 m. įrengti ne mažiau 300 viešai prieinamų didelės galios įkrovimo prieigų, skirtų sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms ir autobusams. 2024 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruota 25070 elektromobilių. Nuo 2022 m. birželio Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys, įsigiję grynuosius elektromobilius, gali teikti prašymus kompensacijai gauti. Teikiamos kompensacijos dydis - nuo 2,5 tūkst. iki 5 tūkst. eurų", - skaičius vardino ministerija.
Pasidomėjus apie kompensacijas už įkrovimo vietų įrengimą, institucija patikslino, kad iš viso viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrai Lietuvoje iki 2030 m. numatyta apie 90 mln. eurų ES investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos lėšų.
Finansavimas - ne visiems darbams
Lietuvos energetikos agentūra patikslino, kad finansuoja tik privačių įkrovimo stotelių įrengimą. Finansuojamas stotelės su prieiga įsigijimas ir įsirengimo/montavimo darbai. Nefinansuojama galios didinimas, laidų atvedimas iki įrengimo vietos.
Agentūra atkreipė dėmesį, kad stotelių yra labai įvairių gamintojų, įvairių galingumų, todėl jų kainos skiriasi.
„Smulkusis verslas, viešieji juridiniai asmenys ir nereikšmingą (de minimis) valstybės paramą galinčios gauti vidutinės ar didelės įmonės, gali kreiptis ir gauti iki 50 proc. finansavimo, kurio dydis apskaičiuojamas pagal įkainius, atsižvelgiant į įrengiamų prieigų įrengimo vietą, kiekį, galią.
Pavyzdžiui, įmonė gali gauti nuo 992,97 Eur už kiekvieną įrengtą prieigą ant sienos ir nuo 1661,91 Eur už kiekvieną įrengtą prieigą ant žemės. Gyventojui už įsirengtą prieigą ant sienos (pagal pasirinktus parametrus) individualiuose namuose/soduose išmokama: nuo 486,68 Eur iki 631,03 Eur; įsirengtą ant žemės - nuo 580,44 Eur iki 703,36 Eur dotacija", - skaičius įvardino agentūros atstovai.
Kompensacijų dydžiai skiriasi
APVA nurodė, kad jos administruojama priemonė - Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra privačia iniciatyva, o kompensacijos procentai skiriasi pagal aprašus. Vienokie jie yra privačioms iniciatyvoms, kitokie - savivaldybių tarybų patvirtintiems taškams.
