E.Švenčionienė prašo teismo nutraukti jai iškeltą bylą dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją

„Aš noriu, kad byla būtų nutraukta, mane gina Lietuvos Konstitucija ir Jungtinių Tautų konvencija. Aš remiuosi Giedrės Gorienės knyga, parodymų neduosiu ir spręsiu, ar reikia man advokato, ar šių dviejų knygelių, kurios mane gina, pakanka. Pabūsiu klausytoja“, – Vilnius miesto apylinkės teisme ketvirtadienį sakė E. Švenčionienė. 

2014 m. G. Gorienė išleido  knygą „Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“.

„Jeigu paskaitysit, ką kiti rašė feisbuke, norint juos nuteisti, reikės pastatyti bent porą šimtų teismų“, – kalbėjo kaltinamoji.

E. Švenčionienė skundėsi, kad nedirba, negali susirasti darbo ir sumokėti už internetą. Prieš posėdį teisėja Giedrė Maslauskaitė bandė išsiaiškinti, ar kaltinamoji yra gavusi kaltinamąjį aktą, kaip reikalauja įstatymai. 

Kaltinamasis aktas E. Švenčionienei buvo įteiktas teisme. Teisėja nusprendė, kad kol kas bylos nenagrinės, leido kaltinamajai susipažinti su kaltinamuoju aktu. Bylos nagrinėjimą numatyta pradėti balandžio 1 dieną. 

Šios bylos dar nėra pavykę pradėti nagrinėti iš esmės, nes kaltinamoji negalėjo dalyvauti dėl sveikatos būklės. E. Švenčionienė teismui yra pateikusi tai pateisinančius dokumentus.

ELTA primena, kad pernai rudenį prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu menkinimu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus.

Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų liepos 31 d., minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, šiurkščiai menkinantį įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.

„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.

1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos Respublikos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Reaguojant į socialiniame tinkle „Facebook“ E. Švenčionienės paskyroje paskelbtą įrašą, generalinės prokurorės iniciatyva buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Baudžiamajame kodekse griežčiausia už šį nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų.

Pati E. Švenčionienė anksčiau Eltai sakė, kad susipažino su šios baudžiamosios bylos medžiaga. Ji teigė atsisakiusi duoti parodymus ir tvirtino, kad prieš teismą stos be advokato.

„Aš buvau supažindinta su byla, kuri pradėta dėl trijų eilučių apie mano abejones dėl Medininkų, byla bus perduota teismui. Valstybė neturi ką veikti ir kiekvieno žmogaus mintis nori kontroliuoti. Kenedį (1963 m. nužudytas JAV prezidentas Johnas F. Kennedy – ELTA) nužudė labai seniai, bet amerikiečiai iki šiol vis dar diskutuoja dėl nužudymo priežasčių, tai Lietuvoje to daryti negalima“, – Eltai anksčiau kalbėjo E. Švenčionienė.

„Labai nesigilinau į bylą, nematau reikalo gilintis, jeigu žmonės padarė keletą tomų iš trijų sakinių. Aš nedaviau parodymų, aš duoti parodymus duoti atsisakiau. Aš parašiau tai, kas man kelia abejonių, jeigu pagal tai galima kelti bylas. Po tuo postu dar yra 300 komentarų, tai yra tiek abejojančių žmonių. Tai mes visi turim sėdėti teisme?“, – sakė E. Švenčionienė.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja kitą baudžiamąją bylą, kurioje teisiama E. Švenčionienė. Dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.