„Respublikos" savaitės įvykis - Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė nagrinėti europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio skundą prieš Lietuvą, už tai, kad mūsų institucijos nepažabojo šoumeno Arūno Valinsko liežuvio. Už tai, kad toleravo A.Valinsko neapykantos kalbą. Nukreiptą prieš V.Tomaševskį kaip politiką ir lenkų tautinės mažumos atstovą.
A.Valinskas ir jo liežuvis yra toks duetas, kurio nė vienas nevaldo. Ką vienas bosu prigriaudėja, tą kitas cypliu falcetu taiso. Kai vienas viešbutyje 1998 m. sveikino jaunavedžius Žilviną Žvagulį ir Irena Starošaitę sukūrusius santuoką, kitas skambino policijai ir pranešė, jog viešbutis užminuotas. Vienas nuolat pliauškia ir pripliauškia. O kitas nuolat tuos pliauškalus taiso.
Dėl ko kreiptasi į Strasbūrą? Nes 2020 m. spalio 14-ąją A.Valinskas, kalbėdamas TV eteryje, pareiškė tokius žodžius:
„Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikia šaudyti šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo, nes tai yra bėda, ką jis daro".
Juokingiausia, kad taip pliauškia buvęs Lietuvos Seimo pirmininkas. Nors net senukas Džo Baidenas dar taip nepliauška. Strasbūras dar įtars, jog mūsų vienatiniam Arūnėliui marazmas. Liežuvis tursena greičiau už patį savininką!
Džigitai to nesuprastų
V.Tomaševskis dėl šių pliauškalų kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą, bet pradėtas ikiteisminis tyrimas po dviejų mėnesių buvo nutrauktas. Neradus nusikaltimo sudėties. Lietuvoje nenustatyta, jog A.Valinskas pažeidė BK 170 str.
Tai yra, nenustatyta, jog A.Valinskas kurstė nesantaiką prieš bet kokią tautą, rasę, etninę bei religinę grupę. Kaip bebūtų, nors nuo garsiojo plepalo praėjo beveik ketveri metai, niekas nieko po vieną į metus nesušaudė. Koks nors išprotėjęs ajatola, bajus, Afrikos genties vadas ar Kaukazo vadukas ta proga pasakytų, jog Valinskas - silpnas vyrukas. Lietuviams - ne autoritetas, nes jo viešas žodis nieko nereiškia. Ne vyras, o, atsiprašant, boba.
Užsimaukšlink hidžabą ir tylėk, nes užtraukei savo genčiai gėdą.
O ką galvoja Strasbūras, greitai sužinosime. Bet jei ką nors priteis Lietuvai, mokės ne Valinsko liežuvis, o mes. Tačiau visgi tikėtina, jog Strasbūro teisėjai nebus tiek „nupušę", jog įsivaizduotų, kad Lietuvoje kas nors šaudo už dyką. Valinsko paraginti. Net nepaėmę avanso. Užsakomosiose žmogžudystėse tokių atvejų nebūna.
Be to - užsakovai apie tai nepliauškia TV laidose. Tad Lietuvos Arūnėlis papliauškė, Lietuvos Valdemaras sureagavo, o galutinis rezultatas - abu sveikučiai kaip ridikėliai.
Prasta gramatika
A.Valinskas, aišku, išsigando. Kaip visada, pavėluotai. Puolė aiškintis, jog jokiu būdu neskatino nei tautinės neapykantos, nei ragino imtis prievartos. Esą tai paprasčiausias vaizdingas, humoristinis pasisakymas TARIAMĄJA NUOSAKA. Nesiekiant ir neraginant jokių aktyvių veiksmų. Ir viso labo tai simbolinis humoristinis antausis. Kalbant su šypsena. Įdomu, koks lituanistas įžvelgtų tariamąją nuosaką žodžiuose „reikia šaudyti".
Nes tariamoji nuosaka būtų „reikėtų šaudyti", „šaudyčiau", „šaudytume", „šaudytumėte". Tad jokios tariamosios nuosakos čia nėra. Nes tokiu atveju kiekvienas karys, gavęs įsakymą šaudyti, galėtų pasiteisinti, jog vadas davė įsakymą tariamąja nuosaka. Suprask - gal šauti, o gal ne. O gal tai tik simbolinis humoristinis vado antausis kareiviukui?
Be to, EŽTT dirba 47 teisėjai. Bylą nagrinėja septyniese. O jei byla perduodama teismo Didžiajai kolegijai - dar daugiau. Įdomu, kiek šių teisėjų yra girdėję apie tariamąją nuosaką, kurią vartoja tik lietuviai, latviai, vokiečiai, prancūzai ir ispanai. Kitose kalbose tariamoji nuosaka reiškiama ne vienu žodžiu, o sintaksine konstrukcija.
V.Tomaševskis skundžiasi, jog A.Valinsko žodžiai galėjo paveikti ir Seimo rinkimų II turo rezultatus. Be to, Lietuvos valstybė toleravo neapykantos kalbą, nukreiptą prieš jį kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą.
Šitas argumentas yra turbūt pats silpniausias. Nes Europoje į politikus bei partijas laidomi ne tik nepagarbūs žodžiai, bet ir tortai. Tai, kad kažkoks individas europietis Arūnas tūžmastingai, neva humoristiškai nukreipė ar kaip kitaip kraipė savo kalbas prieš politikus, nieko nereiškia.
V.Tomaševskis tikrai gauna mažiau strėlių už Baideną, Trampą ar Šolcą. Bet pastarasis juk Strasbūrui nesiskundžia. O ir Lietuvoje, kur politikai vieni kitus išvadina š..., dar neteko girdėti, kad kas nors gvieštųsi paduoti Lietuvos valstybę į teismą.
Aiman, Valdemaras - ne Sara!
Dar vienas V.Tomaševskio argumentas - tautinė neapykanta prieš jį kaip lenkų tautinės mažumos narį. Šis argumentas būtų suveikęs daug stipriau, jei V.Tomaševskis būtų ne Valdemaras, bet Sara, Chava, Chaimas, Aronas ar Abraomas. Štai tada pridėjus Sarą prie „šaudyti" būtume gavę tokią bombą, kad iš A.Valinsko figūros būtų likę tik apipešioti skutai.
Galėtų bliūvauti prie Raudų sienos, visokeriopai atgailauti. O visas mūsų elitas jo imtų baidytis, vengti, nusukinėti žvilgsnius, bėgioti į kitą gatvės pusę. Staiga taptų nemadingas, nestilingas, neįkvėpiantis, kaimas, lopas iš Lazdijų. Pajustų, ką reiškia Cancel Culture.
Jei vargšelis aiškintų, jog tai - tik humoras, gautų dar vieną bombą. Esą dar ir tyčiojasi iš rimtos tautos. Jei imtų pliurpti apie kažkokias tariamąsias nuosakas ar kad po jo žodžių niekas nenušautas, būtų apkaltintas cinizmu, nepagarba ir t.t.
Tad gerai, kad mūsų vienatinis toks Arūnėlis bent šiek tiek atsargus. Nors jei dėl jo liežuvio Lietuva praloštų Strasbūre, tai kainuotų brangiau nei jaunesniojo Arūno Valinsko kompiuteris. Už kurį pastarasis Seimo kanceliarijai užsimokėjo.
O vyresnysis A.Valinskas, nors dėl jo kaltės Lietuva įpainiota į EŽTT ir tenka jam siųsti pasiaiškinimus, toliau sau laimingas plepsi! Pvz., kad iš Kauno arklio galima būtų išlydyti paminklą Algirdui Mykolui Brazauskui.
Ir šiaip nelabai suvokiu tokių patriotų, dėl kurių išsidirbinėjimų finansiškai nukenčia Lietuvos valstybė ir jos piliečiai. Be to, valstybė patiria ir reputacinę žalą. Jei Valinskas šėliodamas aplietų kieno nors butą, iš jo nuostolius išieškotų. Draudimas ar buto savininkas.
O kai šėliodamas įklampina valstybę į teisinį ginčą Strasbūre, juk ne Arūnėlis moka advokatams.