Finansinis raštingumas pradinukams - dvi dienos už 345 eurus

Bent jau oficialiai teigiama, kad visa tai - dėl per mažo finansavimo. Tačiau, pasirodo, yra mokyklų, kurios gali nevyriausybininkams mokėti po 345 eurus už vieno mokytojo dviejų dienų kursus, per kuriuos jie neva parengiami mažiukams į galvas kalti finansinio raštingumo vingrybes.

Sulipo lūpos

„Kalbėjausi su viena pradinukų mokytoja ir ji man pasakojo, kad eis į finansinio raštingumo kursus, orientuotus pradinukams. Paskui tai, ką išmoks, ves savo mokinukams. Jos kursai vyks SEB banke, dviejų dienų kursų kaina - apie 350 eurų vienam žmogui. Beje, yra kursai ir priešmokyklinukų mokytojams. Įdomu, ką tokio galima per dvi dienas banke išmokyti pedagogus už tokią nerealią kainą?" - stebėjosi „Vakaro žinių" skaitytoja Jolanta.

Pasak jos, ir mokytojai yra supykę, kad vis žadama, jog jų profesija taps prestižine, tačiau dėl pinigų stygiaus vis netampa, ir tėvams tebereikia nemažomis sumomis prisidėti prie vaikų ugdymo. O čia mėtomi tokie pinigai.

Tiesa, kaip „Vakaro žinioms" sakė SEB atstovė Ieva Kulvinskaitė, bankas su kursais susijęs tik tiek, kad kartais juos pravesti samdomi banko darbuotojai, kartais kursams išnuomojamos banko patalpos. Tačiau kursų organizatorė yra VšĮ Lietuvos Junior Achievement.

„Laba diena, dėkojame, kad kreipėtės ir skiriate dėmesį šiai aktualiai temai mūsų visuomenėje. Deja, šiuo metu neturime galimybės suteikti komentaro", - tokį paaiškinimą sugebėjo suraityti pinigus iš mokyklų imanti VšĮ Lietuvos Junior Achievement.

Užplūskime kursus?

Tačiau VšĮ tinklalapyje neslepiama, kad iš mokyklų lupami žvėriški pinigai už vos dviejų dienų kursus.

„Kviečiame pradinio ugdymo mokytojus dalyvauti parengimo seminare, kuriame pedagogai bus supažindinami, kaip ugdyti priešmokyklinių ir pradinių klasių moksleivių finansinį raštingumą", - rašoma portale, kuriame nurodoma, kad vykdomos trys programos, kurių metu įgytos žinios pravers dirbant su 0-1 kl., 2-3 kl. ir 4 kl. vaikais.

„Mokymų kaina: 345 Eur (į mokymų kainą įskaičiuojama ir metodinė medžiaga 30 asmenų klasei)", - informuojama.

Po mokymų jų dalyviai: gaus galimybę dirbti su „Lietuvos Junior Achievement" (LJA) mokymosi platforma; gaus LJA pažymėjimą ir taps LJA tinklo mokytojais (kviesime dalyvauti finansinio raštingumo savaitėje bei kasmetinėje mokytojų konferencijoje); bus pasirengę įgyvendinti atnaujintas pradinio ugdymo programas; galės vykdyti 0-4 klasių programas bet kurioje Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje.

Internete (ypač bankų tinklalapiuose) gausu bandymų įrodyti, jog jau ir mažylius reikia mokyti finansinio raštingumo. Pavyzdžiui, pateikiamas tikras ar išgalvotas atvejis, kaip mergaitė verkia, nes tėvai jai yra davę eurą, o ji negali nusipirkti arbatos, nes ji kainuoja 10 centų. Mat galvoja, kad 10 centų yra daugiau už eurą.

Jei turi pinigų

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas „Vakaro žinioms" prisipažino negirdėjęs apie tokius kursus.

„Kiekvienas mokytojas turi baigti kompiuterinio raštingumo kursus, už kuriuos apmoka mokykla. Apie finansinio raštingumo kursus nesu girdėjęs. Bet jei tai plečia mokytojų akiratį ir padeda mažuosius mokyti finansinio raštingumo - kodėl gi ne? Ypač, jei mokyklos apmoka, mokytojams pačiam nereikia mokėti. Jei mokyklos turi pinigų, aš nebūčiau prieš, jei tokių dalykų pasimokytų visų dalykų mokytojai. Ypač pradinių klasių. Paprastai tokio pobūdžio kursai būna savanoriški: mokytojai pateikia prašymą mokyklai, o ši, jei turi galimybę, tuos kursus apmoka. Tačiau svarbu, kad tie kursai būtų akredituoti, turi parengtą akredituotą programą, o ne šiaip sau", - kalbėjo D.Žvirdauskas.

„Makliavimo" būdai

Seimo narys Tomas Bičiūnas, prieš pradėdamas darbą Seime 20 metų dirbęs mokytoju, laikosi kitokios nuomonės.

„Finansinio raštingumo programa mokyklose nėra naujiena, ypač vyresnėse klasėse. Mažų vaikų sudėtingų „makliavimo" būdų neprimokysi. Aš esu už tai, kad finansinį raštingumą pedagogams reikia dėstyti sistemiškai, gal net aukštojoje mokykloje, bet ne kažkokį lektorių apmokėjus, kad jis per dvi dienas mokytoją apmokytų. Turi būti sisteminis mokymas. Ir ne apie tai, už kiek arbatą galima nusipirkti, o kaip finansinius resursus reikia valdyti, kaip juos uždirbti, kaip juos planuoti.

Deja, ne tik dėl finansinio raštingumo yra prisisteigusių įvairiausių VšĮ, kurios pasiima pinigus ir tu negali pamatuoti, kiek naudos tai vaikui davė. Aš - prieš tokį dalyką, kai kažkas kažką papasakoja ir už tai gauna mūsų pinigus. Turi būti aiškūs ugdymo kriterijai, aiškus licencijuotų tiekėjų sąrašas. Gal kai kurie jų ir licencijuoti, bet toks įspūdis susidaro, kad dabar kažkas pažįstamas perka kursus iš pažįstamo. Nes dviem dienoms 345 eurų - rimta kaina, kas žino, kas patikrins, kiek naudos tos dvi dienos davė? Kaip mes nustatysime, jei tai buvo epizodiškas dalykas?" - retoriškai klausė T.Bičiūnas.

Be kontrolės

Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas Žukauskas palaikė T.Bičiūno nuomonę.

„Pas mus VšĮ tam ir sukurtos, kad sukurtų kažkokias programas, jas „pramuštų" ir taip užsidirbinėtų. Pinigai, mano atžvilgiu, eina į orą, nes niekas jų nekontroliuoja, niekada neaišku, koks yra grįžtamasis ryšys, ar mokesčių mokėtojai gauna nors kokią naudą. Mano nuomone, dažniausiai gauname riestainio skylę. Jei bet kuriam mokytojui pridėtume 345 eurų prie algos, jis per tą laiką galėtų semtis žinių ne dvi dienas, bet gerokai ilgiau", - teigė H.Žukauskas.

Pasak eksparlamentaro, panašios VšĮ yra pasipinigavimas, nesukuriantis grįžtamojo ryšio. Kas švietimo sistemoje dar labiau baisu, nes ji ir taip nuskurdinta.

„Veikiausiai tokių VšĮ steigėjai turi įtakingų pažįstamų, iš kurių gali gauti projektinių pinigų. Nes kam kitaip kurti tokias VšĮ? O jų finansai nekontroliuojami. Net finansinių įmonių, tokių, kaip „Stepukonio chebra", nekontroliuojami, jei nei Lietuvos bankas, nei FNTT, nesužiūrėjo. Tai kas kažkokią VšĮ sukontroliuos?" - stebėjosi H.Žukauskas.