Gaisrai kyla dėl neatsargumo

- Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai daugiabučiuose ir individualiuose namuose?

- Daugiabučiuose dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio, antroje vietoje - elektros instaliacijos, elektros įrenginių, prietaisų gedimas arba netinkamas jų naudojimas. Kalbant apie individualius namus, pastebime daug atvejų dėl žmogaus neatsargaus elgesio, daugelis tokių namų turi krosninį šildymą, vyraujanti gaisrų priežastis, ypač šaltuoju metų laiku, yra susijusi su krosnimis, šildymo įrenginiais, dūmtraukiais.

- Žmonės dar samdo kaminkrėčius, kad prieš šildymo sezoną išvalytų suodžius?

- Išvalyti suodžius iš dūmtraukių yra privaloma, gaisrinės saugos taisyklėse nurodyta, kad prieš kiekvieną šildymo sezoną dūmtraukiuose turi būti išvalyti suodžiai. Šildymo sezono metu jie irgi turi būti laiku valomi. Kiek žmonės valo, mes tikslios statistikos neturime. Tikėtina, kad tikrai ne visi išsivalo prieš kiekvieną šildymo sezoną.

Apie 500 gaisrų per metus kyla tada, kai dūmtraukiuose susikaupia suodžiai. Tai nemažas skaičius ir tai rodo, kad yra problema. Žmonės per mažai rūpinasi savo dūmtraukiais.

- Ar visada dėl gaisrų daugiabučiuose „kalti" tik patys gyventojai?

- Dažniausiai patys gyventojai prisidaro problemų. Administratoriai ar bendrijų pirmininkai atsakingi už bendrąsias patalpas, jie atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, kad laiptinės, evuakacinės laiptinės būtų laisvos, neužrakintos, neužgriozdintos. Jei evakuacijos keliuose prikrauta baldų, jie turi būti pašalinti. Daugiausia gaisrų kyla gyventojų butuose, už savo erdvę atsakingi patys gyventojai.

Vyraujančios gaisrų priežastys - gaminamas maistas ir paliekama be priežiūros; netvarkingų prietaisų naudojimas, neatsakingas žvakių naudojimas (per arti degių medžiagų jos paliekamos).

Bandome sau nupiešti gaisrų aukos portretą - pastebime, kad didžiausios problemos ir dažniausiai gaisrai kyla ten, kur yra neatsakingas gyvenimo būdas, vartojamas alkoholis, rūkoma, ypač daug žūčių gaisruose sukelia neatsargus rūkymas, nes žmonės rūko ten, kur miega, užsidega patalynė, drabužiai ir žmonės užtrokšta dūmuose. Nors tokiu atveju net neišplinta dideli gaisrai. Tokie gaisrai susiję labai su socialinėmis problemomis, kur didesnis skurdas, nepriteklius, ten žmonės neišgali pasirūpinti savo elektros instaliacija, tiek apskritai buitimi.

- O ką rodo tendencijos, apskritai žmonės labiau rūpinasi gaisrų prevencija?

- Bendras gaisrų skaičius Lietuvoje mažėja, po 6-7 proc. per metus. Tendencija gerėjanti, tačiau žūsta vis tiek nemažai, mes turime tikslą, kad žūtų ne daugiau kaip 30 žmonių per metus, tačiau pernai turėjome 100 žuvusiųjų gaisruose. Mums tą tikslą labai sunku pasiekti.

Mes organizuojame gaisrų prevencijos akcijas su rizikos atvejais, mums padeda savivaldybės ir seniūnijos dėl kontaktų asmenų, kurie gyvena rizikos būstuose, turi vaikų, yra neįgalūs ir panašiai. Tai jautresnės socialinės situacijos asmenys. Mes aplankome tokius asmenis ir suteikiame žinių, kaip atsakingai elgtis, kaip užtikrinti saugumą nuo gaisro, kitų nelaimių. Įvertiname tų žmonių būsto saugumą, ar tvarkinga elektros instaliacija, krosnys, informaciją teikiame savivaldybėms, jos irgi tam tikras prevencines priemones taiko. Tačiau mes nesame pajėgūs su visais atvejais kovoti ir spręsti problemas.

Noriu paraginti žmones, kas dar neišsivalė dūmtraukių, krosnių neparuošė, kad suskubtų tą padaryti. Tada šildymo sezonas bus be nelaimių. Taip pat šalia krosnių nelaikykite degių medžiagų, nes labai dažnai žmonės žiemą į namus atsineša daug malkų, daug kuro ir jį palieka prie pat krosnių. Dėl tokių atvejų kyla gaisrai. Linkime, kad šildymo sezonas būtų saugus, bet tam žmonės turi peržiūrėti savo įrenginių būklę, tvarką. O jeigu įrenginiai reikalauja remonto, tai būtina sutvarkyti, neatidėliokite.