1 nuotr.Seimo teisininkų kritikos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai anksčiau sulaukusi iniciatyva dėl seksualinių nusikaltėlių registro, praėjusį antradienį sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo.
Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės patobulintos įstatymo pataisos, jų šeštoji versija, keliaus į Seimo komitetus, o plenarinėje parlamento salėje naujas įstatymo projektas turėtų vėl atsirasti rudenį.
Pristatydama dokumento projektą R. Šalaševičiūtė tvirtino, kad visuomenei atvertas lytinių nusikaltėlių registras būtų viena iš priemonių, užtikrinančių vaikų saugumą.
„Lietuvoje iki šiol nebuvo atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės priemones, nebuvo numatytas nusikalstamų veikų rizikos vietų žemėlapio sudarymas“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pasak jos, pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus Lietuvoje skaičius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, vien per pastaruosius metus pranešimų apie galimai nukentėjusius vaikus skaičius išaugo daugiau nei 28 proc. Anot parlamentarės, per tris metus 957 vaikai yra pripažinti nukentėję nuo seksualinės prievartos, 42 proc. – nuo artimų žmonių.
„Problemas spręsti trukdo formalus ir biurokratinis požiūris, vien švietimas ir prevencija nebepadeda. Reikia naujų sprendimų, kad asmenys, seksualiai išnaudojantys vaikus, suprastų, kad jie bus matomi ir žinomi“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Jos duomenimis, kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje) yra sukurti specialūs seksualines nusikalstamas veikas padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kurie prieinami visuomenei.
Tokie viešai prieinami registrai taip pat yra, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos.
Kaip veiktų registras?
R. Šalaševičiūtė siūlo Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registrą sudaryti iš dviejų atskirų duomenų bazių.
Duomenis iš riboto naudojimo duomenų bazės galėtų gauti teismai, teisėsaugos institucijos.
Viešoje duomenų bazėje, kuri būtų atverta visuomenei, būtų informacija apie priimtus nuosprendžius, nuteistiesiems paskirtas bausmes ir jų atlikimo vietą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Viešoje duomenų bazėje taip pat būtų nuteistojo asmens nuotrauka, jo pavardė, vardas, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta.
Siekiant turėti tikslią informaciją, registro duomenys nuolat būtų atnaujinami.
R. Šalaševičiūtė siūlo, kad seksualinių nusikaltėlių duomenys, atsižvelgiant į tokių veikų pavojingumą ir itin sunkias patirtas vaikų traumas, būtų tvarkomi 20 metų, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra išnykęs teistumas. Įstatymu nustatoma galimybė šį terminą sutrumpinti, jei asmuo dėl to kreipiasi į teismą.
Informacija atsirastų ir žemėlapyje
Įstatymo projektu reglamentuojamas ir seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas.
Numatoma, kad seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį sudarys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Jame planuojama informuoti apie padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo datą ir vietą, apsiribojant konkrečios vietovės 0,5 km spinduliu nurodymu.
Gavus informaciją apie padarytą nusikaltimą, Policijos departamentas savo interneto svetainėje ir Seksualinių nusikalstamų veikų rizikos žemėlapyje turėtų ją skelbti nedelsiant.
Siūloma, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų liepos 1 d.
Naujo įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų. R. Šalaševičiūtės duomenimis, 705 tūkst. eurų prireiktų metinėms veiklos išlaidoms ir 226 tūkst. eurų seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapiui sudaryti ir palaikyti.
ELTA primena, kad šių metų liepos 11 d. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuo lapkričio 1 d. įpareigojo asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
Siekiant maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus, kiekvienas asmuo, kurio darbas susijęs su vaikais, galės nemokamai jam patogiu būdu (bus galima ir per elektroninių paslaugų portalą) gauti QR kodą ir jį parodyti darbdaviui. Įstaigos vadovas tikrinti asmenų, kurių veikla susijusi su vaikais, QR kodo galiojimą privalės ne tik prieš įdarbindamas, bet ir vėliau periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.
Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą grės nuo 300 iki 500 eurų, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų bauda. Didesnė bauda grės tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst.eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.
Darbdaviai teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turės patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d.
