Nors Lietuvoje santuoką galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, pasirodo, organizuojamos ir vienalytės „santuokos". Kai kurios jų netgi tampa muziejų dalimi. Kol vienos valstybinės įstaigos kolekcionuoja vienalyčių santuokų liudijimus, kitos įspėja, kad tokios santuokos Lietuvoje registruojamos nebus, kol to neleidžia įstatymai.
Praeitą savaitę Nacionaliniame muziejuje vyko renginys su filmo „Vitalius&Albinas. 52 metus trunkanti meilės istorija" peržiūra. Filmas pasakoja apie prieš kelis mėnesius simboliškai „susituokusių" dviejų vyrų porą. Po filmo peržiūros Nacionaliniam muziejui buvo perduotas simbolinis vyrų santuokos liudijimas su daugiau nei 20 tūkst. liudininkų parašų. Nuo šiol jis taps muziejaus dalimi.
Nacionalinis muziejus - valstybinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto. Kultūros ministro pasirašytose muziejaus nuostatose rašoma, kad tai yra „valstybės biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, konservuojanti, restauruojanti ir populiarinanti nacionalinės svarbos Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes."
Tad į „Vakaro žinias" kreipėsi keletas žmonių, klausdami, kaip gėjų „santuokos" tapo nacionalinės svarbos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybėmis? „Vakaro žinios" perdavė muziejaus vadovybei klausimus bei pasiteiravo, ar valstybės išlaikoma įstaiga prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad santuoka sudaroma vyro ir moters sutikimu?
Lietuvos nacionalinis muziejus nurodė, kad LGBT+ bendruomenės gyvenimą atspindinčius eksponatus kaupti pradėjo dar prieš porą metų. „Kad visavertiškai pasakotume istoriją, turime plėtoti dialogą su visomis bendruomenėmis, įsiklausydami į jų patirtis. Nesvarbu, ar tas bendruomenes apibūdintų priklausymas kartai, etninei grupei, tikėjimui, lyčiai ar orientacijai. Jų patirtys leidžia mums suprasti visuomenės istorinį kontekstą, net jei ne su kiekviena patirtimi galime susitapatinti asmeniškai. Tokias istorijas išgirsti kaip tik yra labai svarbu, nes taip plečiame savo akiratį ir geriau pažįstame visuomenę, kurioje gyvename", - sako muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Tai - ne vienintelė Lietuvoje plačiai nuskambėjusi vienalytė santuoka. Neseniai paskelbta, kad Vilniuje „susituokė" dvi moterys. Pranešama, kad santuoka oficialiai įregistruota Jutos valstijoje, JAV, naudojant vaizdo ryšį. Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad pora iš karto gavo elektroninį santuokos liudijimą, patvirtinantį jos teisėtumą JAV. Taip pat išsiųsti popieriniai originalūs dokumentų egzemplioriai, o santuoka įtraukta į vietinius JAV registrus.
Teisinis JAV sudarytų santuokų pripažinimas turėtų būti taikomas ir Lietuvoje pagal Hagos konvenciją, prie kurios prisijungė Lietuva. Pranešime spaudai rašoma, kad baro, kuriame susituokė dvi moterys, savininkai yra sudarę santuoką panašiu būdu ir jie tikina, kad ji yra pripažįstama Lietuvos institucijų.
„Vakaro žinios" kreipėsi į Teisingumo ministeriją su klausimais, ar tikrai tokios santuokos Lietuvoje registruojamos, ir kaip dažnai. Tačiau teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos (Ewelina Dobrowolska) atstovas Paulius Žeimys tik nurodė, kad situaciją komentuoti turėtų metrikacijos skyriai. Tačiau pabrėžė, kad „papildomai verta atkreipti dėmesį, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas registruoti ar įtraukti į apskaitą civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiais atvejais sprendimą dėl civilinės būklės akto registravimo priima teismas."
Nors Vilniaus metrikacijos skyrius dėl šios informacijos iš pradžių nurodė kreiptis atgal į Teisingumo ministeriją, galiausiai atsakė, kaip elgiamasi tokiais atvejais. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė nurodė, kad Lietuvos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.
Tačiau metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos civiliniame kodekse nustatytų santuokos sudarymo sąlygų.
„Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nereglamentuoja tos pačios lyties asmenų santuokų įregistravimo bei užsienio valstybėje įregistruotų santuokų įtraukimo į apskaitą tvarkos. Civilinio kodekso 3.12 straipsnis numato draudimą tuoktis tos pačios lyties asmenims, santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu", - nurodė metrikacijos skyriaus vedėja.