Gerai dienai kartais pakanka dovanotos gėlės

Kaune esančio gėlių salono „Passion Flower" savininkė Julija jau pusantrų metų dirba savo svajonių darbą. „Viskas prasidėjo, kai sugalvojau eiti į floristikos kursus. Taip pat pasitaikė proga nuvykti stažuotei į Vokietiją ir padirbėti ten. Grįžusi atgal, aš jau tiksliai žinojau, kad noriu susisieti savo gyvenimą su gėlėmis. Atlikau praktiką, po kurios ryžausi pati atidaryti saloną. Po pusmečio radau skelbimuose nuomojamas patalpas ir įgyvendinau savo norą", - sako Julija.

Į darbą eina su šypsena

Apie savo darbą ji kalba su užsidegimu. Nors salone ji dirba viena šešias dienas per savaitę, ji nesijaučia pavargusi, nes sako, kad į darbą eina kaip į šventę: „Gal kartais ir yra tas nuovargis, bet jaučiu, jog čia yra mano vieta. Aš kiekvieną dieną į darbą einu su šypsena. Man dar nėra tekę dirbti darbo, į kurį eičiau su tokia gera nuotaika."

Plačiau žinia apie saloną ėmė sklisti socialiniuose tinkluose, kur buvo paskelbta nuotrauka su dovanojamomis gėlėmis. „Mūsų niekas nenupirko. Bet galbūt jums mes pakelsime nuotaiką. Dovanojame", - rašoma skelbime prie vazos su įvairiomis gėlėmis šalia Julijos salono. Internautai stebėjosi, kad gėlių salonas siūlo žiedų nemokamai ir gyrė tokią iniciatyvą. Iš tiesų Julija pasakoja, kad tai nebuvo vienintelė akcija. Nenupirktas gėles ji dovanoja jau daugiau kaip metus.

„Pernai labai ruošiausi Moters dienai ir užsakiau daug tulpių. Norėjau užsakyti kuo daugiau, kad tik nepritrūktų. Bijojau, kad nebūtų taip, jog ateis žmogus, o aš neturiu, ko pasiūlyti. Ir pasirodė, kad užsakiau per daug. Ne visas šviežias jas nupirko, bet jos vis tiek gerai atrodė. Tad pasiūliau klientams įsigyti jas pigiau. Kai žmonės paklausė, kodėl gėles siūlau už savikainą, pasakiau, kad jos yra jau ne šviežios, bet dar gražios. Galvojau, gal žmonės norėtų nusipirkti sau namus pasipuošti, nebūtinai dovanai. Bet žmonės šių gėlių nepirko, geriau rinkosi brangesnes, bet šviežesnes. Man gaila būtų jas išmesti. Ėmiau galvoti, ką su tomis gėlėmis daryti", - pasakoja Julija.

Nenupirktas gėles išdovanoja

Tuomet ji sugalvojo nenupirktas gėles išdovanoti. Pamerkusi jas į vazą, išnešė į lauką prie salono ir paliko raštelį. „Tačiau pirmame jo variante nenurodžiau žodžio „Dovanojame", galbūt todėl žmonės nedrįso imti gėlių", - pasakoja Julija. Kai atsirado prierašas, kad gėlės dovanojamos, praeiviai susidomėjo. „Kai kurie žmonės net pasiklausdavo, ar tikrai gėlės dovanojamos. Po vieną gėlės žiedą paimdavo ir iš mokyklos einančios merginos. Gėlės sudomina ir vyrus.

Tokiu būdu gėles dovanojau jau ne vieną kartą. Buvo atvejis, kai moteris pirko gėlių puokštę ir pamačiusi, kad lauke dovanojamos gėlės, paprašė iš jų pridėti jai kelis žiedus, ir išėjo didesnė puokštė už tą pačią kainą", - prisimena Julija.

Apgaudinėti klientų nedrįsta

Tačiau ne visi verslininkai linkę dovanoti. Yra istorijų, kai užsakius gėles su pristatymu, puokštėje pastebimos jau ne pirmos jaunystės žiedai. Arba floristai ne šviežias gėles įsuka į puokštes laidotuvėms.

Julija sako, kad neapgaudinėja klientų: „Tikrai esu girdėjusi nemažai tokių istorijų. Aš stengiuosi būti sąžininga savo klientams. Kartais ir aš padarau kokią puokštę ir mažiau šviežių gėlių, kurios, žinau, kad dar nenuvys parnešus namo. Bet tuomet puokštės kaina būna gerokai mažesnė. Klientui iš karto pasakau, kodėl vienos puokštės kaina yra 10 eurų, o kitos - 40 eurų. Negalėčiau tokios sumos imti iš kliento, kuris pirks puokštę ne iš šviežiausių gėlių. Gėlės ir taip nėra pigios. Juk tai mano klientas, kuris, norėčiau, kad ir kitą kartą pas mane sugrįžtų."

Paklausta, kokias gėles mėgsta lietuviai, Julija sako, kad klasikinė rožė nėra vienintelis pasirinkimas: „Gal lietuviai netgi labiau mėgsta tulpes, kai būna jų sezonas." Taip pat mielai renkamasi ir gvazdikus, alstromerijas. Vasarą labai populiarios lauko gėlės. Jaunimas dažniau renkasi įdomesnes gėles.

Paklausta, ar pati dažnai gauna gėlių, Julija mikliai atsako: „Tikrai ne. Kartais pasakau draugui, kad norėčiau gauti gėlių dovanų. Tada jis ima manęs klausti, kaip jam elgtis - jeigu pirks iš konkurentų, aš supyksiu, o iš manęs nupirkti nėra kaip, nes visada salone dirbu tik aš. Tuomet kokia čia staigmena. Tokia štai keista situacija. Gal reikia pamainos sau ieškoti salone, kad draugas ištaikytų progą nustebinti."