Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad „Rail Baltica“ projektas yra svarbus karinio mobilumo projektas ir jam reikia užsitikrinti europinę paramą ir po 2027 m. Tuo metu, jei projekto įgyvendinimas užsitęs ilgiau nei iki 2030 m., jo teigimu, „Rail Balticai“ kils problemų dėl finansinių injekcijų ir atsiperkamumo.
„Dabartiniam saugumo kontekste, infrastruktūros stiprinimo ir jos apsaugos svarba yra itin išaugusi. „Rail Baltica“ yra svarbus regioninės gynybos ir karinio mobilumo stiprinimo projektas. Būtina sutelkti jėgas ir užtikrinti sklandų jo įgyvendinimą bei reikalingą ES finansavimą“, – šeštadienį po susitikimo su Estijos prezidentu Alaru Karisu žurnalistams spaudos konferencijos metu teigė G. Nausėda.
„Laikas yra faktorius ta prasme, kad kiekvienais metais projekto vertė auga ir tos sumos, kurios buvo minimos, kai mes svarstėme klausimus Europos Vadovų Taryboje bei ieškojome finansinės paramos „Rail Baltica“ įgyvendinimui, buvo visiškai kitos, dabar jos gerokai didesnės. Jeigu nepavyks projekto įgyvendinti 2030 m. ir jis nusikels į ketvirtąjį šio šimtmečio dešimtmetį, tai bus labai sudėtinga finansinio atsiperkamumo ir finansinių injekcijų prasme“, – pažymėjo jis, pridėjęs, kad 2027 m. prasidės naujas finansinis periodas bei bus ieškoma ES lėšų projekto įgyvendinimui.
Tuo metu Estijos prezidentas Alaras Karisas ragino neieškoti kaltų dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo trukmės ir išaugusių kaštų bei tęsti projekto vykdymą.
„Esame paskelbę bendrą ataskaitą apie „Rail Baltica“ projektą ir džiaugiuosi, kad inicijavau bendrą auditą, kai buvau Estijos generaliniu auditoriumi. (...) „Rail Baltica“ yra keturis kartus brangesnis projektas, nei buvo prognozuota projekto pradžioje, nepaisant to, turėtume tęsti jo įgyvendinimą ir nebandyti ieškoti kaltųjų“, – sakė A. Karisas.
„Nuo pradžių buvo aišku, kad tai bus brangus projektas, užtruks ilgiau, nei planuota“, – tikino jis.
Kaip birželį parodė bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ atlikta preliminari projekto kaštų ir naudos analizė, „Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, tuo metu panaši analizė 2017 m. parodė 5,8 mlrd. eurų poreikį.
Valstybės kontrolė yra teigusi, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atlikto bendro vertinimo duomenimis, „Rail Baltica“ projekto pažangai kyla rizika, nes per septynerius metus numatoma jo kaina išaugo keturis kartus ir, atsižvelgiant į projekto apimtį, gali susidaryti 10–19 mlrd. eurų biudžeto deficitas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.