Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Lietuvą su Vasario 16-ąja, ragina remti laisvės gynėjus nuo Rusijos besiginančioje Ukrainoje ir nepamiršti nuolatinės kovos dėl saugumo, mat, anot šalies vadovo, spaudimas prie valstybės sienų nesikeičia.
G. Nausėda sekmadienį prie Prezidentūros vykusioje trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje sveikindamas Lietuvą su Vasario 16-ąja, ragino prisiminti didžiuosius Lietuvos kūrėjus.
„Valstybės atkūrimo dieną suglaudę gretas kartojame sau ir kitiems: mes esame ir visada būsime, Lietuva. Už mūsų – amžiai didingos istorijos, narsūs karžygiai ir atkaklūs valstybės, jos ekonomikos, mokslo, kultūros ir meno kūrėjai. Prieš mus kaskart vis iš naujo – dar neatverti klodai ir netikėtos galimybės. Nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitis.
Dabartyje kiekvienas savo žodžiais, veiksmais įprasminame valstybingumą. Nes kas gi būtų valstybė be ją sudarančių žmonių? Vien tuščias kevalas. Teisinė fikcija. Valstybė prasideda nuo idėjos. Ji gimsta ir bręsta žmonių galvose. Ten ir pasilieka, perduodama iš kartos į kartą“, – kalbėjo prezidentas.
Anot G. Nausėdos, Didžiajame Vilniaus Seime nuskambėjus laisvės reikalavimui, Lietuva gali skaičiuoti jau 120 metų laisvės istoriją.
Šalies vadovas, prisiminęs prezidento Aleksandro Stulginskio išmintį, ragino nepamiršti, jog kova ir budėjimas dėl šalies saugumo tęsiasi toliau.
„Vienas ryškiausių valstybės kūrėjų, Nepriklausomybės Akto signataras, Prezidentas Aleksandras Stulginskis yra sakęs, kad „mūsų tautai, užimančiai ypatingą geografinę padėtį, visuomet teko ir teks kovoti, budėti dėl savo gyvybės išlaikymo, dėl savo nepriklausomybės saugumo“.
Geografija nesikeičia. Nesikeičia spaudimas, kurį jaučiame prie savo valstybės sienų. Kasdien matome, kaip žiaurus užpuolikas niokoja ir drasko Ukrainą. Padedame laisvės gynėjams, kiek kas galime. Tačiau atšiaurios sąlygos grūdina. Negalėdama nė akimirkai atsikvėpti, Lietuvos valstybė tvirtėja tarsi deimantas. Puoselėdami vienybę, mes vis daugiau investuojame į savo saugumą. Toliau budime, kovojame. Ir laimime“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė, kad neseniai Lietuva kartu su Latvija ir Estija visiems laikams atsijungė nuo elektros sistemos, kontroliuojamos iš Maskvos, ir prisijungė prie Vakarų tinklų.
„Šiandien mums visi keliai atviri. Tad ir toliau drąsiai ženkime pirmyn. Dovanokime Tėvynės meilę savo vaikams ir anūkams. Gyvenkime ir dirbkime vardan tos Lietuvos“, – susirinkusius į ceremoniją sveikino šalies vadovas.
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje tradiciškai Simono Daukanto aikštėje buvo ant stiebų iškeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kiti politikai, valstybės pareigūnai.
Seimo pirmininkas S. Skvernelis žurnalistams sekmadienį sakė, kad apie Vasario 16-osios svarbą byloja tai, kad žmonės gausiai renkasi į valstybės atkūrimo dienos renginius.
„Geriausiai tai (Vasario 16-osios reikšmę – ELTA) parodo žmonės, kurie ateina ir kurie ne iš kokios valdiškos pareigos ne varu varomi, bet ateina švęsti mūsų nepriklausomybę ir laisvę. Ir tai reikia labai branginti, nes visa tai, ką šiandien turime, yra pakankamai trapu“, – sakė S. Skvernelis.
Parlamento vadovas svarstė, kad šiuo metu, kalbant apie Lietuvos saugumą, svarbiausiu indikatoriumi taps situacija nuo Rusijos besiginančioje Ukrainoje.
„Mes matome, kas vyksta pasaulyje, ir, matyt, didžiausias dabar iššūkis ir indikatorius bus, kaip situacija klostysis su Ukraina – ar bus išduotos vertybės, kuriomis grindžiamas demokratinis pasaulis, šalių nepriklausomybė ir laisvė, ar bus tiesiog eilinį kartą užsimerkta į brutalią jėgą ir pasiųsta žinia – kas brutalus, stiprus, gali daryti karo nusikaltimus ir už tai dar gauna tam tikrus prizus, kaip svetimos teritorijos“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.