1 nuotr.Iki 2028 metų Lietuvos muitinė planuoja pereiti prie Vakarų gamintojų pasieniui skirtų rentgeno kontrolės sistemų, visiškai atsisakydama nedraugiškų šalių, tokių kaip Kinija, įrangos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Pereiname rentgeno sistemose prie Vakarų produkcijos, atsisakant kiniškos įrangos. Po 3-4 metų visa muitinės turima rentgeno kontrolės sistema turėtų būti iš Vakarų valstybių“, – žurnalistams Medininkų pasienio punkte trečiadienį sakė G. Skaistė.
Ministrė pristatė dvi naujas mobilias Jungtinės Karalystės gamintojo rentgeno kontrolės sistemas „Rapiscan Eagle M60” – bendra jų vertė siekia virš 6,4 mln. eurų, iš kurių apie 3 mln. eurų finansuota iš Lietuvos biudžeto, likusi dalis – iš ES lėšų.
Pasak G. Skaistės, naujoji įranga padės muitinei geriau užkardyti nedraugiškų valstybių bandymus įvežti sankcionuotas prekes į Europos Sąjungą ir keis pasenusius kiniškos kilmės prietaisus.
„Akivaizdu, kad Lietuva dėl savo geografinės lokacijos turi ypatingą užduotį Europos Sąjungoje – saugoti mūsų sienas. Kadangi didelė dalis krovinių keliauja būtent per mūsų teritoriją į Rytų valstybes ir iš Rytų valstybių patenka į Lietuvos teritoriją. Todėl Lietuvos muitinė turi tą papildomą uždavinį būti visos ES vartais tarp Rytų ir Vakarų“, – teigė ministrė.
Medininkų ir Kybartų punktuose naujoji įranga pagreitins pasieniečių darbą tikrinant automobiliais vežamą kontrabandą ir sankcionuotas prekes. Pasak G. Skaistės, artimiausiu metu taip pat bus pradėta įrenginėti stacionari geležinkelio rentgeno kontrolės sistemų infrastruktūra Stasylų ir Kybartų pasienio punktuose – tokia, kokia jau įrengta Kenoje.
Kaip sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas, paskutines naujas rentgeno sistemas muitinė buvo įsigijusi prieš 10 metų ir tikino, kad naujieji pirkimai yra „technologinis šuolis“.
„Tai mūsų pirmas žingsnis atsisakant kiniškos įrangos ir pereinant prie naujų rentgeno sistemų. (...) Šiai dienai, kai susiduriame ne tik su tokiais klasikiniais iššūkiais kaip kontrabanda, kai yra grėsmės nacionaliniam saugumui, migracijos fenomenas, sankcijų apėjimas, mums reikia greito, kokybiško, neinvazinio patikrinimo“, – dėstė muitinės vadovas.
Anot D. Žvirono, vieną transporto priemonę naujosiomis priemonėmis bus galima patikrinti per 10-15 min.
ELTA primena, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės birželį patvirtino naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo pritaikė baudžiamąsias priemonės papildomiems 116 asmenų ir subjektų.
Tą patį mėnesį bendrijos valstybės susitarė dėl naujų sankcijų Baltarusijai, siekdamos labiau suderinti jas su Rusijai įvestomis baudžiamosiomis priemonėmis ir tokiu būdu pažaboti jų vengimą.
Naujuoju sankcijų paketu išplečiami eksporto ir importo ribojimai, taip pat nustatytas helio importo draudimas, papildomai įvestas draudimas teikti paslaugas Baltarusijos vyriausybei arba jos valdomoms įmonėms.
Į Baltarusijos sankcijų paketą įtrauktos ir specifinės kovos su sankcijų apėjimu priemonės, kurios taip pat buvo patvirtintos sankcijų Rusijai keturioliktuoju paketu.
