„Ignitis" klientų laukia „Planas Chuliganas" už 13 mln.

Chuliganas

Kaip išplatintame pranešime teigia „Plano Chuligano" direktorius Dovydas Braukyla, jo vadovaujama bendrovė konsultuos buitinius „Igničio" klientus elektros ir dujų tiekimo klausimais, taip pat eparkai.lt klientus - gaminančius vartotojus.

Pasak „Plano Chuligano" Klientų aptarnavimo skyriaus vadovės Birutės Jurkšienės, įmonėje nuo vasario pradžios įdarbinti 123 klientų aptarnavimo specialistai. Bendrovėje dirba beveik 500 darbuotojų, įmonė turi ofisus Vilniuje, Rygoje ir Taline. „Plano Chuligano" interneto puslapyje nurodoma, kad bendrovė per mėnesį aptarnauja per 10 tūkst. klientų.

Neadekvatu

Parlamentaro Artūro SKARDŽIAUS naujiena, kad „Ignitis" perka paslaugas iš šalies, nenustebino, tačiau vis tiek papiktino.

„Tai - sena tendencija, „Ignitis" - ne pirmas pavyzdys. Tačiau kai ši įmonė tiek daug uždirba iš vartotojų, kam sukti galvas, kai už tuos surinktus pinigus galima nusipirkti paslaugas iš išorės? Juk jei nusipirksi paslaugas iš šalies ir valstybiniam reguliuotojui parodysi papildomas sąnaudas, valstybinis reguliuotojas tą sumą perkels į vartotojų sąskaitas", - „Vakaro žinioms" sakė A.Skardžius.

Pasak jo, negali nepiktinti ir tai, kad nuo vartotojų paskutinį kailį lupanti „Ignitis grupė" moka milžiniškus dividendus akcininkams ir neadekvačias algas savo vadovams. „Vakaro žinios" rašė, kad AB „Ignitis grupės" vado Dariaus Maikštėno atlyginimas pernai siekė 18 581 eurą per mėnesį! Tuo metu, pavyzdžiui, prezidentūra skelbia, kad vidutinė šalies vadovo Gitano Nausėdos alga pernai buvo 10 230 eurų („popieriuje"), Seimas nurodo, kad jo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen gaudavo 4798,8 euro (be priedo už stažą), savo ruožtu Vyriausybė informuoja apie premjerės Ingridos Šimonytės pernykštę algą - 6048 eurai.

„Suprantu, kad algos turi būti solidžios, jog būtų galima prisivilioti kompetentingus specialistus. Tačiau jos turi būti adekvačios. Bet kokiu atveju turi būti hierarchija atlyginimų sistemoje, tai ne kartą svarstėme, kai dar buvau Seimo Audito komiteto pirmininku - kad tai netaptų nepagrįstu išlaidavimu. Atlyginimas turi būti susietas su atsakomybe. Prezidento ir premjero atsakomybė tikrai didesnė nei kažkokio monopolininko, kuris sėdi kaip pelė ant grūdų aruode. Ir neprisiima jokios atsakomybės. Argi ponas Maikštėnas per krizę prisiėmė kokią nors atsakomybę? Jokios.

Labai panaši situacija ir kitose monopolininkėse. Sakyčiau, kad algos turi būti skaičiuojamos pagal premjero algą, nes premjero įtaka valstybės gyvenime, svarbiausių sprendimų priėmime sudaro kokius 70 proc., kai prezidento - gal tik kokius 20 proc.", - akcentavo A.Skardžius.

Jokios atsakomybės

Parlamentaras ironizavo, kad „Ignitis grupės" vadovybei dabar vienintelė atsakomybė - kaip nepažeisti privačių akcininkų lūkesčių: kaip iš valstybinio reguliuotojo išmušti kuo aukštesnes dujų ar elektros kainas, kad būtų galima išmokėti didesnius dividendus privatiems akcininkams. Todėl, pavyzdžiui, net dabar, kai dujų kainos tarptautinėse rinkose beveik susilygino su kainomis, buvusiomis prieš Rusijos pradėtą kainą Ukrainoje, Lietuvos vartotojai moka apie 60 centų už kubinį metrą, kai prieš karą mokėdavo 28 centus.

„Turime vienintelį išlikusį dujų tiekėją Lietuvoje „Ignitis", kuris užperka visai Lietuvai dujas su niekuo nederindamas. Prisiminkime skandalą, kai visiems 2023 metams buvo užpirktos dujos euru brangiau už kubinį metrą nei buvo galima užpirkti! Pradėkime nuo to, kad visų pirma dujas reikia pirkti vasarą, kai jos pigiausios, ir dėti į saugyklas. Perkame dujas žiemą ir mokame visus metus tokias kainas, kokios buvo aukščiausiame lygyje. O „Ignitis" nuo to nė kiek nenukenčia, nes viskas įskaičiuojama į vartotojų sąskaitas", - sakė A.Skardžius.

Pasak Seimo nario, Inčukalnio saugykloje „Ignitis" laiko tik komerciniams klientams skirtas dujas, bet planuoja laikyti ir dalį dujų, skirtų buitiniams vartotojams. Pastarieji suvartoja 2,5 mln. kub/m dujų per metus.

A.Skardžius neturi duomenų, kad būtų perkama dujų 2025 m.

Komentuoja Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS:

Pasak eksparlamentaro, labai keista, kad įmonių grupė, uždirbanti kone trečdalį milijardo eurų pelno ir mokanti tokius dividendus, nesugeba įdarbinti žmonių, kurie atsiliepinėtų į klientų skambučius.

„Tai - visiškas absurdas. Tiesa, negalima kaltinti vien „Igničio". Dauguma ir valstybinių institucijų turi, tarkime, Teisės departamentus, bet vis tiek dažnai perka teisines paslaugas iš šalies. Aš įsivaizduoju, kad tai - puikus pinigų plovimas ir biudžeto pinigų švaistymas. O paskui pinigus kariniam biudžetui renkame didindami akcizus be kitus mokesčius. Kažkas iš parlamentarų teisingai sakė, kad pirmiausiai reikia peržiūrėti, kaip mes tas biudžeto lėšas naudojame. Švaistymo apribojimas ir būtų vienas iš papildomų šaltinių kariniam biudžetui", - „Vakaro žinioms" sakė H.Žukauskas.

Pasak jo, panašiai absurdiškai kaip „Ignitis" atvejis atrodytų, jei koks nors laikraštis, turintis daugybę žurnalistų ir mokantis jiems algas, pirktų žurnalisto paslaugas iš šalies.

„Manau, kad taip būtų praplaunami pinigai: mokamos algos saviems žurnalistams, tačiau iš šalies susirandamas koks nors draugelis, kuriam pasakoma: aš tau sumokėsiu, tu man pusę grąžinsi ir mes abu labai gerai gyvensime. Jei kas nors pasidomėtų, kaip sunkiai mūsų uždirbti pinigai švaistomi ministerijose, sužinotume labai daug įdomių dalykų", - kalbėjo H.Žukauskas.

Anot buvusio Seimo nario, netgi kai kurios stambios privačios Lietuvos įmonės net neturi atstovų spaudai - į žurnalistų klausimus atsakinėja patys įmonių vadovai. O valstybinės įmonės arba savivaldybių institucijos kartais ryšių su visuomene specialistų turi net ir iki dešimties ar daugiau.

„Kai disponuoji savais pinigais, o ne surinktais iš mokesčių mokėtojų, tai ir bandai su jais elgtis racionaliai. Juk ir šeimoje tu skaičiuoji, ką pirksi, už kiek pirksi, ar tas dalykas apsimoka ir nebus per didelis smūgis šeimos biudžetui. Toks racionalumas padeda išgyventi. Tas pats ir privačiose įmonėse, juk ten pinigai nėra iš kažkur nuleisti, juos reikia užsidirbti. O užsidirbti galima tik racionaliai planuojant išlaidas.

Kažkada, kai dar buvau Seime, buvo skaičiuojamos ministerijų leidžiamos lėšos Lietuvos reklamavimui. Nepaisant to, kad apie 40 mln. eurų iš biudžeto buvo skirta Turizmo departamentui, dar maždaug tokią pačią sumą išleido ministerijos. Įsivaizduojate, kiek pinigų išleista, kad mus girdėtų, bet niekas mūsų vis tiek negirdi. Jei yra įkurtas specialus departamentas Lietuvos vardo garsinimui, tai jis ir turi tuo užsiimti. Tas pats ir su teisininkais - jei yra institucijoje Teisės departamentas, tai ir tegul dirba jo teisininkai, nes mes jiems mokame algas. Tačiau ir algas mokame, ir dar perkame teisines paslaugas iš šalies. Neabejoju, kad dauguma institucijų vadovų, kurie taip švaisto mūsų pinigus, visiškai kitaip elgiasi su savais pinigais", - reziumavo H.Žukauskas.