1 nuotr.Kasmet dėl įvairių priežasčių darbo netenka tūkstančiai mūsų piliečių. Tačiau ne visi žino, jog darbuotojai, atleisti iš nebiudžetinių įstaigų darbdavio iniciatyva, nesant paties darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 str.), gali iš „Sodros" gauti vienkartinę ilgalaikio darbo išmoką.
Tiesa, tik tuo atveju, jei atleistasis darbuotojas išdirbo savo paskutinėje darbovietėje mažiausiai 5-erius metus. Kadangi ne visi žmonės apie tokią išmoką žino, kasmet „Sodroje" lieka nepanaudoti milijonai eurų. Vien pernai Ilgalaikio darbo išmokų fonde liko neišdalinta apie 27 milijonai eurų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vien šių metų lapkritį tarnybai pranešta apie 413 darbuotojų atleidimus, o nuo metų pradžios iš nebiudžetinių įstaigų iš viso atleisti 2868 asmenys. Tikėtina, jog tarp šių darbo netekusių asmenų yra ir veteranų, išdirbusių vienoje darbovietėje bent 5 metus.
Tad šie žmonės galėtų pretenduoti gauti vienkartinę ilgalaikio darbo išmoką. Tiesa, jei darbdavys atleidžia žmones dėl savo bankroto, ilgalaikio darbo išmokos jiems jau nepriklauso, nes galioja kitas, 62-as Darbo kodekso straipsnis. Nesvarbu, jog žmogus toje darbovietėje pradirbo kelis dešimtmečius, ilgalaikio darbo išmokos vis vien nenusipelnė.
Tik nebiudžetinių įstaigų veteranams
2016 m. balandį tuometinis Seimas priėmė Dalios Grybauskaitės kanceliarijos paruoštą ir su Europos Sąjungos teise suderintą Ilgalaikio darbo išmokų įstatymą. Jame numatyta steigti Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Šiame fonde, kuris 2017 m. perduotas administruoti „Sodrai", o veikti pradėjo tų pačių metų liepos 1 d., yra kaupiamos nebiudžetinių įstaigų darbdavių privalomos įmokos - 0,16 proc. nuo kiekvieno darbuotojo atlyginimo. O iš tų pinigų mokamos vienkartinės ilgalaikio darbo išmokos. Tiesa, tik nebiudžetinių įstaigų darbuotojams.
Nes biudžetinės įstaigos bei Lietuvos bankas atsiskaito su savo atleidžiamas darbuotojais ne šio fondo lėšomis. O nebiudžetininkas, jei ne savo noru, bet darbdavio iniciatyva buvo atleistas ir išdirbo paskutinėje darbovietėje nuo 5 iki 10 metų, turi teisę gauti vienkartinę ilgalaikio darbo išmoką. Jos dydis - 77,58 proc. nuo vidutinės mėnesinės šio darbuotojo algos, kurios vidurkis apskaičiuojamas iš per 12 mėnesių gauto atlyginimo.
Jei žmogus dirbo vienoje darbovietėje nuo 10 iki 20 metų, išmoka bus 77,58 proc. nuo dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų. Jei dirbo dar ilgiau, tai bus 77,58 proc. nuo trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų.
Žmogus, pretenduojantis į ilgalaikio darbo išmoką, gali kreiptis į „Sodrą" net ir visus metus po atleidimo, bet ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Be to - tik tuo atveju, jei per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Išmoka išmokama, praėjus dešimčiai dienų po „Sodros" sprendimo tokią išmoką skirti.
Fondas kasmet pilnėja
Pirmaisiais fondo veikimo metais jį administravo tik du darbuotojai, o šiuo metu - keturi. Pirmaisiais metais fondas iš darbdavių įmokų surinko daugiau nei 15,4 mln. Eur, tačiau išmokėjo tik 0,86 mln. Eur. Išmokas gavo 229 asmenys, o jų gauta vidutinė suma - 342,5 Eur.
Tokia buvo pradžia, tačiau kasmet fondas sukaupia vis daugiau lėšų ir jo išmokomis pasinaudoja vis daugiau ne savo noru atleistų darbo veteranų. Pvz., pernai fondas buvo sukaupęs 39 359,9 tūkst. Eur, o žmonėms išmokėjęs išmokų už 11 905,2 tūkst. Eur. Fondą jau administruoja ne du, bet keturi darbuotojai. Didėjo ir išmokos. Pernai vidutinė ilgalaikio darbo išmoka jau siekė 2236 Eur, o užpernai - 2020 Eur.
Veteranai atleidžiami pagal kitus straipsnius
Sprendžiant iš fondo pajamų bei išlaidų skirtumo, jis būtų finansiškai pajėgus suteikti ilgalaikio darbo išmokas ir daugiau žmonių. Tačiau dauguma nebiudžetininkų netenka darbo pagal kitus Darbo kodekso straipsnius. Pvz., pernai pagal DK 57 str., leidžiantį gauti ilgalaikio darbo išmoką, buvo atleista tik 9 proc. visų darbo netekusių nebiudžetininkų, išdirbusių vienoje darbovietėje 5 metus ir daugiau. Kadangi personalo kaita, įvertinus darbo jėgos emigraciją bei imigraciją, Lietuvos įmonėse yra didelė, žmones, išdirbusius vienoje vietoje 5 metus, jau galima vadinti veteranais. Užpernai šis darbo netekusių veteranų procentas buvo tas pats, t.y. 9 proc.
O didžioji užpernai atleistų darbuotojų masė, net 66 proc., nutraukė darbo sutartis savo iniciatyva ir be svarbių priežasčių (DK 55 str.). Dar 10 proc. nutraukė darbo sutartis šalių susitarimu (DK 54 str.), 9 proc. - darbuotojo iniciatyva, bet dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.). Tik 2 proc. neteko darbo dėl darbdavio bankroto (DK 62 str.), o dar po 2 proc. - darbo sutarčiai pasibaigus (DK 53 str.) ar dar dėl kitų priežasčių. Tikėtina, jog tarp žmonių, darbo netekusių pagal kitus DK straipsnius nei 57-asis, buvo ir veteranų. Tiesa, taip pat tikėtina, jog darbo jėgai migruojant, mažės ir pastarųjų skaičius, jų vienoje vietoje išdirbti metai, o tuo pačiu turėtų imti mažėti ir fondo išlaidos. Pvz., pernai tarp atleistų 3972 veteranų buvo tik 873 asmenys, išdirbę vienoje darbovietėje du dešimtmečius.
.Žmones paremia ir Garantinis fondas
Nors bankroto atveju veteranams neskiriama Ilgalaikio darbo išmoka, visi bankrutuojančių įmonių darbuotojai gauna išmokas iš „Sodroje" veikiančio Garantinio fondo.
Pernai išmokas iš Garantinio fondo gavo 5473 darbininkai iš bankrutavusių įmonių. Vidutinis išmokos dydis - 2100 Eur. Didžiausia išmoka negali viršyti šešių minimalių mėnesinių atlyginimų. Tad šiemet didžiausia išmoka - 5544 Eur. Darbo netekę žmonės, turintys bent 12-os mėnesių darbo stažą, taip pat 9 mėnesius gauna Nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Šiuo metu Lietuvoje Nedarbo socialines išmokas gauna 90 tūkst. žmonių.
