1 nuotr.Antradienį „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų siūlymas pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą įveikė dar vieną etapą Seime. Tiesa, posėdžių salėje šis siūlymas vėl sukėlė diskusijas – šįkart opozicijos atstovai kėlė klausimą dėl patikrinimo politizavimo, kai jį veikiausiai turėtų atlikti į valstybės kontrolierius pasiūlyta prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Tai ne kas kita, kaip noras užčiaupti žiniasklaidą, politizuoti, kontroliuoti jos turinį ir užvaldyti nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Tai bandymas pačiu primityviausiu būdu – užsiundant Valstybės kontrolę, keisti LRT valdyseną ir galbūt finansavimo modelį. Tai ne planuotas ir ne valstybinis auditas. Tai auditas pagal politinį užsakymą“, – posėdžio metu tvirtino konservatorė Daiva Ulbinaitė.
„Akivaizdu, kad „aušriečių“ inicijuotas LRT finansavimo auditas įgavo kur kas ilgesnes kojas. (...) Iš pradžių pasitelkus Audito komitetą, o dabar jau ir Valstybės kontrolę, kuriai taip pat staiga netikėtai vadovauti pasiūloma „atšalti“ net neketinanti prezidento patarėja, kuriai ir tektų įgyvendinti šį politinį užsakymą“, – aiškino ji.
Savo ruožtu „valstietis“ Valius Ąžuolas ragino nebijoti auditų. Anot jo, jeigu visuomeninis transliuotojas neturi ko slėpti, patikrinimas tai ir parodys.
„Paprastas klausimas – kodėl reikia bijoti audito? Jeigu tu nieko blogo nepadarei, ko bijoti? Nieko blogo tuomet ir neras, konstatuos, kad ten viskas puiku ir gražu. (...) Reikia nebijoti auditų, o kaip tik skatinti juos daryti“, – į parlamentarus kreipėsi V. Ąžuolas.
Po svarstymo stadijos siūlymui pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą pritarė 79 parlamentarai, 20 buvo prieš, 10 – susilaikė.
Pastarasis siūlymas Seimui buvo pateiktas dar kovo mėnesį. Jeigu parlamentarai pritartų, auditą, vertinantį 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, turėtų atlikti Valstybės kontrolė.
Praėjusią savaitę posėdžiavęs Seimo Audito komitetas pasiūlė, jog toks auditas turėtų būti atliktas iki lapkričio 3 dienos.
Sausį nutarimo projektą dėl visuomeninio transliuotojo audito parašais parėmė pusė Seimo – 71 parlamentaras iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.
Visgi, opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos kritikuoja pastarąją iniciatyvą, tikindami, kad taip Seimas daro politinį spaudimą savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei.
Kaip skelbta anksčiau, atlikti LRT auditą yra vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Iš karto po rinkimų R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Savo ruožtu visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė neslėpė įžvelgianti galimų grėsmių dėl Seime kelią besiskinančio siūlymo atlikti valstybinį LRT veiklos auditą. Pasak jos, baiminamasi, kad ši R. Žemaitaičio ir kitų parlamentarų iniciatyva gali būti politizuota.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.
